Dvi svarbios sąvokos
Kelių eismo pažeidimų statistika rodo, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą 2022 m. policininkai užfiksavo 1 633 kartus. Nedaug, ypač jei lyginsime šalia esančia eilute „Draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymas. Šis pažeidimas 2022 m. buvo užfiksuotas 51 362 kartus. Tačiau statistika, bylojanti apie reikalavimo duoti kelią nesilaikymą, neatspindi realios padėties, nes tokie atvejai nutinka automobilių aikštelėse, nuošalesniuose keliuose.
KET labai aiškiai apibrėžia dvi sąvokas „Duoti kelią“ ir „Pagrindinis“ kelias. Duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
Pagrindinis kelias:
- kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu;
- kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu;
- kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
Viskas konkretu ir nedviprasmiška. Daugelis vairuotojų laikosi KET reikalavimų, jei mato ženklus „Duoti kelią“, „Stop“, „Pagrindinis kelias“ – tokiose sankryžose incidentai dažniausiai kyla tada, kai kas nors apsižioplina. Tačiau situacija pasikeičia tada, kai ženklų nėra ir ne todėl, kad vairuotojai nemoka kirsti lygiareikšmių sankryžų, o todėl, kad skirtingai traktuoja tokias sankryžas.
Sankryža pasikeitė, įpročiai išliko
Lygiareikšmė sankryža gali kelti problemų ne tik jauniems, ką tik vairuotojo teises gavusiems, bet ir patyrusiems vairuotojams. Nors lygiareikšmės sankryžos taisyklės nėra pernelyg sudėtingos, tačiau ne visada vairuotojai tinkamai išanalizuoja ir įvertina situaciją. Štai situacija, kurią 15 min. aprašė vienas Kauno vairuotojas.
„Gyvenu Kauno pakraštyje, netoli Mosėdžio ir Rainių gatvės sankryžos. Mosėdžio gatvė yra kiek platesnė, o Rainių gatvė įsikerta į Mosėdžio gatvę suformuodama T formos sankryžą. Ilgą laiką Rainių gatvė nebuvo asfaltuota, tačiau prieš porą metų ją visą išasfaltavo. Kol gatvė nebuvo asfaltuota, visiems vairuotojams klausimų nekildavo: Mosėdžio gatvė – pagrindinė, nes jos danga kieta, Rainių – šalutine, nes jos danga – žvyras. Tačiau išasfaltavus Rainių gatvę, ženklai kelis mėnesius nebuvo pastatyti, o tai reiškia, kad pasikeitė sankryžos eismo tvarka – nepaisant T formos, nepaisant, kad viena gatvė siauresnė, kita kiek platesnė, sankryža tapo lygiareikšmė. Tačiau vairuotojų elgesys nepasikeitė – jie kaip ir anksčiau skriedavo Mosėdžio gatve, net nestabtelėję, nepaisant to, kad dalis jų turėtų sustoti, praleisti Rainių gatve artėjančius automobilius, jei šie jiems yra iš dešinės“ – komentuoja 15 min. skaitytojas pabrėždamas, kad nei sankryžos forma, nei kelių plotis nesuteikia pirmumo – kuris kelias yra pagrindinis, nusako ženklai arba kelio danga.
Lygiareikšmė sankryža gali kelti problemų ne tik jauniems, ką tik vairuotojo teises gavusiems, bet ir patyrusiems vairuotojams.
„Dabar ženklai jau sustatyti, bet kai jų nebuvo, kiekvieną dieną šimtai vairuotojų šią sankryžas kirsdavo pažeisdami taisykles“ – sako skaitytojas.
Aikštelėje irgi galioja taisyklės!
Lygiareikšmės sankryžos ir taisyklės, susijusios su pirmenybe tokioje sankryžoje, yra svarbūs ir dažnai nepastebimi ar neįvertinami eismo aspektai. Žinoma, galime sakyti, kad Lietuva ne JAV ir ne Suomija, tad tokios sankryžos mūsų keliuose vis rečiau sutinkamos. Ar tikrai?
Pažvelkime į labai didelio prekybos centro automobilių stovėjimo aukštelę. Joje be automobilių stovėjimo vietų, yra vidiniai keliai kuriais juda automobiliai. Vieni platesni, kiti siauresni, susikirtimų labai daug. Kiekvienas toks susikirtimas – minisankryža, o jei joje nėra ženklų – lygiareikšmė sankryža.
Automobilių stovėjimo aikšteles, kurių vidinių kelių susikirtimuose pastatyti ženklai „Duoti kelią“, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Taigi jei didelėje automobilių aikštelėje kelių susikirtimai nepažymėti atitinkamais ženklais, ieškodami laisvos vietos, pravažiuojate ne vieną lygiareikšmę sankryžą. Kaip mūsų vairuotojai elgiasi tokiose sankryžose? Ogi nemaža dalis jas traktuoja savaip: jei mano kelias platesnis, vadinasi jis pagrindinis, jei važiuoju tiesiai – mano pirmenybė.
Bet taip neturi būti, visi vairuotojai tokius susikirtimus turi vertinti vienodai ir kirsti juos kaip lygiareikšmes sankryžas, vadovaudamiesi „dešinės rankos“ taisykle, t.y. praleisti iš dešinės atvažiuojančias transporto priemones. Laimei, stovėjimo aikštelėse greičiai nedideli, dar pasitelkiamas akių kontaktas, be to vieni vairuotojai praleidžia tuos, kurie važiuoja taip kaip jiems patogiau, o ne vadovaudamiesi KET nurodymais. Vis tik techninių avarijų ir aikštelėse neišvengiama, o juk jų ten galėtų ir nebūti.
Įsilieju į eismą nestabdydamas
Persirikiavimas iš vienos juostos į kitą irgi susijęs su „kas pirmas? klausimu. Viskas aišku, jei automobilis rikiuojasi į kitą eismo juostą – jo vairuotojas turi praleisti ta juosta važiuojančius automobilius. Bet problemų kyla tada, jei tuo pat metu vienas vairuotojas nori rikiuotis į dešinę juostą, o kitas į kairę. Toks „sinchroninis“ persirikiavimas yra sudėtinga situacija, ypač jei eismas intensyvus, nes automobiliai važiuoja šalia vienas kito, matomumas labai ribotas, nes mums reikia žiūrėti ir į kelią, kas vyksta priešais automobilį, o ne dairytis į šonus. Vis tik, turime ir periferiniu regėjimu įvertinti šalia vairuojančio vairuotojo veiksmus.
Kai du automobiliai vienu metu nori persirikiuoti, kartais matai, kad abiejų vairuotojai elgiasi taip, tarsi kiekvienas iš jų turėtų pirmenybę. Bet taip nėra. KET aiškiai sako: „jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei“. Taigi jokių dviprasmybių nėra, vairuotojas kuris mano, kad turi pirmumo teisę, nes iš kairės juostos sugrįžta į dešinę, klysta. Tačiau reikia įsidėmėti, kad ši taisyklė negalioja automagistralių ir kelių greitėjimo – lėtėjimo juostose, kurios skirtos įvažiuoti į kelią.
KET vienareikšmiai sako: „vairuotojas privalo važiuoti greitėjimo – lėtėjimo juosta, įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms“. Vėlgi, viskas labai aišku ir konkretu, tačiau stebint kai kurių vairuotojų elgesį, susidaro įspūdis, kad jie šio KET punkto nežino arba tiesiog ignoruoja. Kai kurie mano, kad kol jie juda greitėjimo – lėtėjimo juosta, tai nieko neprivalo į ją įleisti. Tačiau taisyklės sako: jūs privalote duoti kelią tiems, kas nori persirikiuoti į lėtėjimo juostą.
Yra dar vienas automagistralėse paplitęs reiškinys: lėtėjimo juosta važiuojantis vairuotojas, parodo posūkio signalą ir nepaisydamas, kad dešine juosta važiuoja automobilis, persirikiuoja į dešinę automagistralės juostą. Pastarasis, kurio greitis paprastai gerokai didesnis, užleisdamas kelią persirikiuoja į kairę automagistralės juostą. Viskas gerai kai autostradoje eismas neintensyvus, o ja važiuojančio automobilio vairuotojas supratingas ir prognozuoja bei tinkamai įvertina situaciją.
Bet jei abejose autostrados juostose eismas intensyvus, jei dešine magistralės juostą važiuojantis vairuotas negali pasitraukti į kairę juosta, nes ji užimta? Jam tenka staigia stabdyti, mažinti greitį. Kyla labai pavojinga situacija, o juk greičiai pakankamai dideli. Prisiminkime KET sąvoką „Duoti kelią“ – ji nusako, kad negalime daryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
Kai esame keturi, o KET nesako kaip važiuoti
Tai bus atvejis, kai kiekviename iš lygiareikšmės sankryžos įvažiavimų stovi po transporto priemonę. Ką daryti? Kas važiuos pirmas? Tokiu atveju vienas vairuotojas turėtų parodyti mandagumą ir duoti kelią kitai transporto priemonei, prieš tai duodamas aiškų signalą (pvz., ranka). To nenumato įstatymas, tačiau eisme reikėtų vadovautis ir sveiku protu bei laikytis atitinkamos vairavimo kultūros. Kitas sprendimas – kažkuris automobilis pajuda pirmas. Tuomet visi kiti vairuotojai išvažiuoja iš sankryžos pagal dešinės pusės taisyklę.
Eisme reikėtų vadovautis ir sveiku protu bei laikytis atitinkamos vairavimo kultūros.
Visi vairuotojai, nepriklausomai nuo patirties, turėtų žinoti ir laikytis kelių eismo taisyklių. Dažnai eismo įvykiai įvyksta dėl šių taisyklių nežinojimo ar kažkokio savito jų taikymo. Pirmenybės taisyklių supratimas ir laikymasis lygiareikšmių sankryžų sankryžose, persirikiuojant yra labai svarbus saugumo klausimas.
