Tai patvirtina ir ne gyvybės draudimo lyderės bendrovės „Lietuvos draudimas“ internetu atlikta gyventojų apklausa. Trečdalis gyventojų teigė, jog sėdėdami galinėse sėdynėse, diržą užsisega retai, dar 15 proc. nesisega niekada. Tik penktadalis tai daro nuolat.
Iki šiol gajus įsitikinimas, kad įvykus avarijai automobilyje sėdinčius žmones nuo pavojų geriausiai apsaugos saugos pagalvės. Naujesniuose automobiliuose jos montuojamos ne tik automobilio priekyje – vairuotojui ir keleiviui. Papildomos oro pagalvės apsaugo ir gale sėdinčių keleivių galvas.
Tačiau ekspertai vienbalsiai tvirtina, jog, neprisisegus diržo, pagalvės apsaugo ne taip efektyviai, mat neprisegęs vairuotojas ar keleivis į pagalvę trenkiasi visų kūnu ir didžiule jėga.
Saugos diržai skirti sugerti avarijos smūgį ir išlaikyti kūną sėdynėje. Pagalvė apsaugo tik galvą, kaklą, krūtinę ar kelius nuo smūgio į vairą, prietaisų skydelį ar stiklą, tačiau negali sugerti viso smūgio.
Be to, automobiliai gana retai susiduria kaktomuša, o tai reiškia, kad atsitrenkus į kliūtį, neprisisegę keleiviai, kurie sėdi gale, didžiule jėga trenkiasi į priekines automobilių sėdynes, arba kūnas yra blaškomas po visą saloną ir gali sužaloti netgi prisisegusius keleivius.
Ragina nerizikuoti
JAV eismo įvykių statistika atskleidė, kad daugiau nei pusė jaunuolių iki 19 metų ir suaugusiųjų iki 44 metų, žuvusių avarijose, eismo įvykio metu buvo neprisisegę saugos diržo.
Tyrimai rodo, kad saugos diržas mirties riziką sumažina perpus, o pagalvės – trečdaliu. Bendrai užsegti saugos diržai bei oro saugos pagalvės žūties riziką sumažina 63 proc. ir apsaugo nuo rimtų sužalojimų.
„Važiuojant automobiliu saugumas yra svarbiausia – ir ne tik vairuotojo, bet ir keleivių. Kas antras nukentėjęs eismo įvykiuose yra keleivis. Nors ir Kelių eismo taisyklės (KET)numato, jog diržą užsisegti privaloma, tai ne vienintelė priežastis juos naudoti.
Testai ne kartą įrodė, kad saugos diržai yra pagrindinė vairuotojo ir keleivių saugumo priemonė, o saugos oro pagalvės, elektroninė įranga yra tik papildomi saugumo elementai. Vien saugos diržai mirties per eismo įvykį riziką gali sumažinti per pusę, o pasikliaujant tik oro pagalvėmis, ši rizika sumažėja tik trečdaliu“, – sako bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
„Lietuvos draudimas“ nuo šiol apdraudusiems automobilį Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD) apdrausti ir vairuotoją bei keleivius už 1 eurą per mėnesį.
„Du trečdaliai mūsų klientų sako, kad jiems vairuotojo ir keleivių draudimas yra aktualus. Tai palengvintų naštą, jeigu avarijoje nukenčia vairuotojas ir jo šeimos nariai, be to tai yra reikšminga finansinė pagalba nepriklausomai nuo to, kas yra avarijos kaltininkas“, – teigia A. Juodeikis.
Tikrina pareigūnai
Kovo viduryje Europos keliuose, taip pat ir Lietuvoje, policijos ekipažai vykdė sustiprintą saugos diržų naudojimo kontrolę. Šią akciją inicijavo Europos kelių policijos tinklas TISPOL, jungiantis Europos šalių kelių policijos departamentus. Vien per šiuos metus Lietuvos kelių policijos pareigūnai šalies keliuose nustatė apie 4000 naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimų.
Pagal Kelių eismo taisykles Lietuvoje privalu saugos diržą prisisegti tiek priekyje, tiek gale sėdintiems keleiviams.
Automobilių saugumo bandymus atliekanti organizacija „EuroNCAP“ pripažįsta, kad saugos diržai yra pati efektyviausia saugumo priemonė automobilyje. Nepaisant to, fiksuojama labai daug žuvusių, kurie nebuvo prisisegę saugos diržo.
„EuroNCAP“ netgi suteikia papildomų saugos balų automobilių gamintojams, kurie įrengia įspėjamuosius signalus apie neprisegtus saugos diržus visose sėdimose automobilio vietose.
