Daugiau apie kelius ir automobilius – rubrikoje GAZAS.LT
Skaičiuojama, kad šiemet bendras šalies keliams skirtas biudžetas sieks 784 mln. eurų, arba 11 proc. mažiau nei pernai. Vis dėlto Lietuvoje veikiantys kelių statybos ir remonto projektų rangovai pasiruošę tęsti pradėtus darbus, investuoti į modernesnę techniką ir pradėti naujus užsakymus, vos tik leis oro sąlygos – jau nuo kovo vidurio.
„Nors šiemet kelių finansavimas mažėja, šalies kelių atnaujinimo ir statybos projektai nesustoja. Efektyvus planavimas ankstesniais metais padeda mūsų sektoriui išlaikyti stabilumą. Šią žiemą konkursų vyko gerokai mažiau, tačiau tikimasi, kad pavasarį sektoriaus atstovai dar turės galimybių išplėsti darbų apimtį. Taip pat tikimės, kad pirmoje šių metų pusėje bus inicijuoti ir priimti ilgalaikio ir tvaraus kelių infrastruktūros finansavimo užtikrinimo sprendimai“, – sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Kelias Vilnius–Utena ir karinio mobilumo projektai
Pasak bendrovės „HISK“ generalinio direktoriaus Roberto Ziminskio, nors mažesnis finansavimas lemia neapibrėžtumą, į 2025-uosius įmonė žengė užtikrintai – toliau rekonstruoja magistralinio kelio Vilnius–Utena ruožą (nuo 21 iki 28 km), krašto kelius Paliūniškis–Vabalninkas (9,1–20,4 km) ir Pirčiupiai–Jašiūnai (24,8–26,6 km).
Įmonės komanda taip pat atlieka jungiamojo kelio Kaune nuo Šiaurės pr. iki Islandijos pl. 61 projektavimo darbus, baigia Ukmergės pietinio aplinkkelio ir kelio Pagojis–Butkiškė–Kražiai kapitalinio remonto projektinę dalį.
Prie kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos prisidės ir „Fegdos“ komanda. Įmonės generalinis direktorius Jonas Jablonskis pasakoja, kad jau nuo kovo vidurio pradės rekonstruoti daugiau nei 10 km A14 kelio Vilnius–Utena ruožą Vilniaus rajone ir sieks užbaigti šį projektą iki metų pabaigos.
Taip pat pradedami privažiuojamųjų kelių tiesimo darbai Rūdninkų poligone, skirtame karinei infrastruktūrai vystyti.
Darbus karinio mobilumo projekte tęs ir AB „Eurovia Lietuva“ komanda. Bendrovės generalinis direktorius Artūras Prichodka pasakoja, kad šiemet planuojama užbaigti rekonstrukciją krašto kelio Nr. 176 Pirčiupiai–Jašiūnai ruože.
„Šiemet taip pat baigsime Nemenčinės plento (nuo Kairėnų g. iki Vilniaus miesto ribos) rekonstrukciją. Čia atlikta jau apie 65 proc. darbų, o likusius tikimasi baigti šių metų viduryje. Pagal trejų metų trukmės sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe tęsime centrinės miesto dalies gatvių ir kiemų remonto bei priežiūros darbus“, – apie būsimo sezono darbus dalijasi A. Prichodka.
Įsibėgėję „Via Balticos“ darbai
AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius pabrėžia, kad šiemet naujų kelių rekonstrukcijos ir remonto konkursų skelbiama mažiau, nes „Via Lietuva“ šiemet finansuoja mažiau užsakymų.
„Visgi 2025-aisiais turėsime ir tęstinių, ir naujų projektų – judėsime į priekį pagal anksčiau suderintus užsakymus. Tarp tokių darbų – didelės apimties „Via Balticos“ projektas, kuriame įmonė jau atliko apie pusę numatytų rangos darbų pagal vertę.
Šiemet bus tęsiami žemės ir dangos konstrukcijos darbai, taip pat įrengiami viadukai bei triukšmo užtvaros. Planuojame, kad eismas magistraliniu keliu galėtų būti paleistas jau šių metų rudens pabaigoje“, – svarsto A. Rusevičius.
Intensyviai vyksta ir tilto per Dubysą Ariogaloje rekonstrukcija – čia atlikta apie 70 proc. darbų. Pasak A. Rusevičiaus, baigus rišti armatūrą, bus betonuojama, montuojami turėkliniai ir atitvariniai blokai, įrengiama kelio danga, tad eismas tiltu turėtų būti paleistas iki vasaros pradžios.
Dar vienas tęstinis projektas – tilto tarp Žemosios Fredos ir Nemuno salos Kaune statyba. 2025 m. planuojama montuoti plieninę tilto perdangą, toliau įrengti krantines, atramines sienutes, prietilčių konstrukcijas ir tilto atramas.
Naujajam sezonui bendrovė taip pat ruošiasi pradėdama Ateities pl. tęsinio nuo Palemono g. iki T. Masiulio g. statybas Kaune. Darbai apims gatvės tiesimą, viaduko virš R. Kalantos g. statybą, apšvietimo sistemas ir inžinerinių komunikacijų perkėlimą.
„Alkestos“ generalinis direktorius Titas Lukšas informuoja, kad greitu metu ketinama pradėti remonto darbus kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai ir baigti tilto remontą kelyje Merkinė–Leipalingis.
Tiltų rekonstrukcija ir infrastruktūros plėtra
Bendrovė „Tilsta“ žiemą įrankių nesudėjo – anot generalinio direktoriaus Eduardo Grinavecko, palankios oro sąlygos leido rekonstruoti tiltą per Kruną magistraliniame A1 kelyje Vilnius–Klaipėda (87,3 km). Per ateinančius dvejus metus planuojama įrengti du laikinus tiltus, nugriauti senuosius ir pastatyti du naujus sijinius tiltus, išlaikant nepertraukiamą eismą dviem juostomis abiem eismo kryptimis.
„Šiemet planuojame prisidėti ir prie požeminių laukinių gyvūnų perėjų įrengimo rekonstruojamame A14 kelyje Vilnius–Utena“, – teigia įmonės vadovas.
Įmonių vadovai taip pat pabrėžia, kad šiais metais aktyviau sieks įgyvendinti tvarumo tikslus, investuodami į statybinio transporto, technikos, įrangos ir mechanizmų atnaujinimą.