„Miestas tvarkosi, investuoja, bet ar tikrai tai yra geras pasirinkimas žmonėms, ypač eismo dalyviams? Kalbu apie naujuosius Kauno miesto šviesoforus. Tikrai nepatogu vairuotojams. Pasilenkus reikia žiūrėti, užsidegė ar ne žalias šviesoforo signalas. O norint pasukti į kairę iš viso nesimato, ar pasikeitė šviesoforo sekcija. Pateiksiu pavyzdį – Savanorių pr. ir Žemaičių g. sankryža. Automobilių srautas joje tikrai didelis. Manau, net papildoma rodyklė turėtų būti“, – teigė 15min redakcijai susirūpinusi vairuotoja Edita.
Moteris teigia, jog visame Savanorių pr., kuris laikomas viena pagrindinių miesto arterijų, šviesoforai buvo pakeisti, tik jie nebuvo įjungti iki vasario antrosios pusės. Naujų šviesoforų yra ir kitose Kauno vietose.
„Ne kartą pastebėjau, kad pasilenkę vairuotojai žiūri. Labai netiksliai sureguliuoti jie“, – teigė vairuotoja.
Dubliuojančio šviesoforo įrengimas už sankryžos naujai patvirtintose Šviesoforų įrengimo taisyklėse neleidžiamas.
Atitrauks „Stop“ juostą
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras patikino, kad nauji šviesoforai Kauno mieste įrengiami vadovaujantis susisiekimo ministro įsakymu patvirtintomis Šviesoforų įrengimo taisyklėmis.
„Minėtos šviesoforų įrengimo taisyklės nurodo, kaip turi būti išdėstomi šviesoforai sankryžoje. Šviesoforai virš važiuojamosios dalies būdavo įrengiami ir anksčiau, tačiau, mano nuomone, vairuotojai labiau pasigenda iki tol jiems buvusio įprasto dubliuojančio šviesoforo už sankryžos, kuris būdavo matomas nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje automobilis sustojo ir ar vairuotojui pakankamai matomas virš važiuojamosios dalies įrengtas šviesoforas.
Dubliuojančio šviesoforo įrengimas už sankryžos naujai patvirtintose Šviesoforų įrengimo taisyklėse neleidžiamas. Kodėl buvo pasirinktas toks šviesoforų išdėstymo principas, manau, galėtų pakomentuoti teisės akto rengėjas – Susisiekimo ministerija“, – pabrėžė P.Keras.
Pasak jo, šiuo metu Kaune rekonstruojamos senosios šviesoforinės sankryžos, kurios įrengtos iki 1990 m. Šių sankryžų įrangos eksploatacijos laikotarpis yra pasibaigęs, taip pat susidėvėję ir blogai matomi šviesos šaltiniai.
Šiais metais planuojama rekonstruoti likusias senas sankryžas ir perėjas Savanorių pr. atkarpoje nuo Taikos pr. iki Pramonės pr., taip pat Partizanų g. sankryžas su Pramonės, Kovo 11-osios ir Birželio 23-iosios gatvėmis.
„Savanorių pr. ir Žemaičių g. sankryžoje naujas šviesoforas įrengtas kovo mėnesio pradžioje. Artimiausiu metu, kai leis oro sąlygos, bus pakeistas važiuojamosios dalies horizontalusis ženklinimas STOP linijas atitraukiant toliau nuo sankryžos, kad sustoję vairuotojai geriau matytų virš važiuojamosios dalies įrengtus šviesoforus“, – kaip bus sprendžiama problema, paaiškino Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Tačiau vairuotojai pastebi, kad tokiu būdu išsprendus problemą kyla kita: atgal patraukus „Stop“ juostą, pailgėja pravažumo pro intensyvaus eismo sankryžą laikas. O tai gali lemti ilgesnes automobilių eiles, formuoti spūstis.
Dar kiti vairuotojai pastebi, jog ne visose sankryžose šviesoforai įrengti pagal taisykles: vienose po šviesoforą įrengta virš kiekvienos eismo juostos, o kitose virš kelio galima regėti tik vieną vienintelį šviesoforą. Tai dar labiau apsunkina signalo persijungimo matymą.
Susisiekimo ministerija: sprendžia savivaldybė
15min susisiekė ir su Susisiekimo ministerija. Pastarosios atstovė spaudai Edita Banienė atkreipė dėmesį, kad įstatymų nustatyta tvarka rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, saugaus eismo sąlygų užtikrinimu bei eismo organizavimu miestuose privalo savivaldybės, todėl šviesoforų įrengimo klausimai yra savivaldybių kompetencija.
„Jūsų minimu atveju dėl praktinių problemos sprendimų pagal kompetenciją reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę“, – estafetės lazdelę atgal Kauno valdžiai perdavė Susisiekimo ministerijos atstovė.
Pasak jos, šviesoforų įrengimo aukštis detaliai aptartas 2012 m. patvirtintose Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėse, kurios buvo parengtos atsižvelgiant į Vokietijos šviesoforų įrengimo reglamentavimo gerąją patirtį. Siekiant užtikrinti galimybę pravažiuoti didelių gabaritų transporto priemonėms, apatinė šviesoforų sekcijos dalis turi būti ne mažiau kaip 5 metrai virš važiuojamosios dalies.
Tačiau minėtos taisyklės numato išimčių: „95. Šviesoforų įrengimo aukštį ir padėtį virš važiuojamosios dalies galima koreguoti, jeigu tai neišvengiama dėl techninių sankryžos sąlygų.“
„Taigi savivaldybė, atsižvelgdama į situaciją ir siekdama pagerinti šviesoforų matomumą, gali arba atitraukti STOP liniją toliau nuo šviesoforų (ką konkrečiu atveju padaryti būtų logiška ir tikslinga), arba koreguoti šviesoforų įrengimo aukštį (tačiau kyla grėsmė dėl didelių gabaritų transporto priemonių)“, – paaiškino E.Banienė.
Šviesoforų matymo problema, E.Banienės teigimu, kyla ne dėl to, kad nėra dubliuojančių šviesoforų. Daugelis Europos Sąjungos valstybių nenaudoja jų, nes juos įrengti netikslinga ir ekonomiškai nenaudinga.
Ji nesutiko su P.Kero išsakyta mintimi, jog matomumą labiausiai riboja dubliuojančių šviesoforų nebuvimas. Šviesoforų matymo problema, E.Banienės teigimu, kyla ne dėl to, kad nėra dubliuojančių šviesoforų. Daugelis Europos Sąjungos valstybių nenaudoja jų, nes juos įrengti netikslinga ir ekonomiškai nenaudinga. Atsižvelgiant į dabartinį šviesoforų išsidėstymo principą, šviesoforų perteklius galėtų klaidinti eismo dalyvius.
„Be to, įrengus dubliuojančius šviesoforus atsiranda grėsmė, kad vairuotojai nepaisys STOP linijų, pravažiuos jas ir trukdys pėstiesiems kirsti gatvę, sukeldami pavojingas situacijas. Visa tai būtų nepriimtina eismo saugumo požiūriu“, – paaiškino Susisiekimo ministerijos atstovė.
