Tokius klausimus iškėlė į 15min redakciją besikreipęs kaunietis Vilhelmas.
„Gyvenu Kaune, turiu dviratį, bet nesu tas pamišęs dviratininkas, kuris važinėja bet kokiu oru. Bet plečiami dviračių takai džiugino, nors ta baisi akį rėžianti žalia spalva tikrai nebuvo pats geriausias pasirinkimas norint kurti jaukumą mieste. Deja, kaip paaiškėjo šiemet, kalbos apie revoliuciją tebuvo tuščių kibirų daužymas – pavasarį kartu su revoliucija dingo ir baisieji žali dažai, ir viltis važinėtis Kaune dviračiu“, – laišką redakcijai pradėjo Vilhelmas.
Jeigu tai, ką matote nuotraukose, vadinama revoliucija miesto centre ir miesto pritaikymu dviratininkams, tai labai prašyčiau savivaldybės daugiau jokių revoliucijų mieste nebedaryti.
Kol šis kaunietis vaikščiojo pėsčiomis, neatkreipdavo dėmesio, kas liko iš revoliucinių dviračių takų. Pradėjęs važinėtis jis pamatė, kad takai nublukę, nusilupę.
„Matyt, dažai nepritaikyti lauko sąlygoms, jei neatlaikė net vieno sezono. O juk pirkti jie iš mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigų. Apie duobes net nėra ką kalbėti, matosi nuotraukose. Gal kažkas iš Kauno savivaldybės garsiai rėkaujančių revoliucionierių ar pats meras Matijošaitis norėtų pabandyti prasilėkti per šiuos duobėtus žaliai pilkus takus? Ir čia užfiksavau vaizdą tik pačiame miesto centre, tai kas darosi toliau nuo centro?
Susiradau, ką pernai savivaldybė kalbėjo apie šitą revoliuciją Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis: „Kaunas ketina tapti pirmuoju miestu Baltijos šalyse, visiškai pritaikytu dviratininkams“, „Revoliucija prasideda nuo miesto centro, kuris bus visiškai pritaikytas dviračiams. Vėliau žengsime ir į kitus miesto rajonus“. Jeigu tai, ką matote nuotraukose, vadinama revoliucija miesto centre ir miesto pritaikymu dviratininkams, tai labai prašyčiau savivaldybės daugiau jokių revoliucijų mieste nebedaryti. Nes dabar vaizdas labiau primena ne revoliuciją, o Šreko vimtelėjimą ant centrinės miesto dalies.
Sudarkyta miesto estetika, išleisti miesto pinigai, užkelti dviratininkų lūkesčiai ir visiškai priešingas rezultatas. Jau geriau mažiau, bet tieskite normalius dviračių takus, ne laikinais dažais ir tuščiomis revoliucijomis paremtus“, – toliau piktinosi kaunietis.
Ar rinkdamiesi dažus, Kauno miesto savivaldybės atstovai žinojo, kad jie tarnaus tik vieną sezoną? Kiek ši revoliucija jau kainavo miestui ir ar žadama ją tęsti – kasmet dažyti takus ta pačia žalia spalva? Tokių klausimų iš 15min žurnalistės sulaukė Kauno miesto valdžia. Pasirodo, žalių dažų tikslas buvo visai kitoks, o ir takų perdažyti šiemet jau neplanuojama. Bent jau taip teigia savivaldybė.
„Atsižvelgiant į tai, kad dviračių takų ir dviračių eismo juostų projektas įgyvendinamas siekiant išplėtoti dviračių infrastruktūrą mieste, ją pritaikant prie esamų gatvių parametrų ir atkreipiant visų eismo dalyvių dėmesį į pasikeitimus, pirminiame etape važiuojamosios dalies ženklinimui pasirinkta ryškių dažų danga. Dažų garantinis terminas – 6 mėnesiai“, – žalių dažų pasirinkimo priežastį atskleidė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Pasak jo, dažai buvo parinkti atsižvelgiant į keletą pagrindinių reikalavimų. Vertinant tai, kad dviračių sukibimo su danga plotas yra mažesnis nei automobilių, reikalauta, kad dažuose būtų sukibimą didinančių elementų. Taip pat atsižvelgta į tai, kad dažai neturėtų neigiamos įtakos ženklinamiems paviršiams (netirpintų gatvės važiuojamosios dangos viršutinio sluoksnio) ir aplinkai (gamtai ir žmonėms).
„Dažų kaina lyginant su kitomis termoplastiko alternatyvomis yra kelis kartus mažesnė. Pirminiame projekto etape buvo vertinama, ar nereikalingi pakeitimai. Šiuo metu priimtas sprendimas dviračių takus ir eismo juostas ženklinti baltu plastiku, žymint tik takų kraštines ribas ir simbolius viduryje tako“, – šių metų planą atskleidė P.Keras.
Pernai žaliais dažais buvo paženklinta apie 6 km dviračių takų. Ženklinimo išlaidos sudarė 46,8 tūkst. eurų. Anot savivaldybės atstovo, dviračių takų revoliucija – tai ne tik naujų takų įrengimas, šaligatvių ar gatvių pritaikymas dviračiams, bet ir šios ekologiškos transporto priemonės populiarinimas ir žmonių įpročių keitimas.
