Kaunietis R.Pūkas šiuo atnaujintu viaduku važinėjasi itin dažnai. Jam, vykstančiam keliuku iš sodų bendrijos, tenka įsukti į kelią prieš pat šį tiltą. Tačiau tai padaryti, nerizikuojant savo bei kitų eismo dalyvių saugumu, kone neįmanoma.
Iškišta į kelią automobilio „nosis“, Ričardo įsitikinimu, žiemą tikrai ką išgąsdins ir dėl to vairuotoją gali sumėtyti slidžiame kelyje.
„Nepriimkit šio vaizdo įrašo kaip bambėjimo tipinio lietuvio, kuriam viskas negerai, tačiau bandyta kalbėti, kad toks išvažiavimas į eismą nėra normalus, bet mums atsakyta, kad viskas čia yra gerai ir viskas pagal ES reikalavimus. Žiemą bus dar įdomiau tiek mums, kurie į kelią bandys lįsti šia nebarstoma įkalne, tiek infarktą gaus tiltu važiuojantys ir matantys, kad į kelią aklai bando įvažiuoti mašina.
Pagal ES normatyvus turėjo padaryti kažkokį iškyšulį, kuris anksčiau buvo išsukimas į kairę pusę link Rokų. Dešinėje štai turime šalia dar ir kažkokį griovį“, – teigė Ričardas, pateikęs apsunkinto išvažiavimo į kelią vaizdo įrašą.
Pagal Kelių eismo taisykles, privažiavus prie STOP ženklo, to, kas atvažiuoja tiltu iš kairės, matyti neįmanoma. Regimi tik laiptai, vedantys prie geležinkelio.
„Apsidairom, nieko nesimato. Tik tai, kad pėsčiųjų ant techninių laiptų nėra“, – nusijuokė Ričardas.
Norint pamatyti, ar atvažiuoja tiltu mašinos, reikia įvažiuoti į važiuojamąją dalį. Iškišta į kelią automobilio „nosis“, Ričardo įsitikinimu, žiemą tikrai ką išgąsdins ir dėl to vairuotoją gali sumėtyti slidžiame kelyje. Bet juk apie problemas Lietuvoje įprasta galvoti tik po to, kai įvyksta skaudi nelaimė.
Kaunietis nesupranta, kas kuria tokius projektus. Ir ar tie, kurie juos kuria, vėliau patys savo darbus įvertina. Juk praplėtus prietilčius, į keliuką, vedantį 60-ies namų bendrijos link, nekirtusios ištisinės juostos ir neišvažiavusios į priešingą eismo juostą nebegali įsukti net ir gaisrinės mašinos.
„Negali skųstis, nes turime naują tiltą, bet jį statantys ponai tiesiog negalvoja. Pagal kokius projektus žmonės dirba? Turi būti bent veidrodis pastatytas, kad žinočiau, ar galiu išvažiuoti į kelią. Kam ta išplatinta aikštelė iš viso reikalinga? Nėra ten kam būriuotis“, – piktinosi kaunietis.
Tiltas driekiasi Kauno miesto ir rajono teritorijų sandūroje, tad ir šio, 0,6 mln. eurų atsiėjusio projekto įgyvendinimu rūpinosi abi savivaldybės – tiek miesto, tiek rajono.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, ši viaduko dalis priklauso ne Kauno miestui, o kaimynams – Kauno rajono savivaldybei.
„Tikimės artimiausiu metu suderinti veiksmų planą su Kauno rajono savivaldybe. Jeigu kolegos neprieštaraus, šioje vietoje savo lėšomis įrengsime veidrodį, tam, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių“, – pažadėjo P.Keras.
Pusmetį trukusių darbų metu buvo sutvarkytos tilto sijos, sutvirtintas šlaitas, įrengta nauja vandens nutekėjimo sistema bei nauji laiptai. Sutvarkyti ir praplatinti šalitilčiai, įrengiant naujus cinkuotus kelio atitvarus, naują hidroizoliaciją, kelio dangą. Įrengtas ir naujas apšvietimo tinklas.
