Su apsvaigimo būklę imituojančiais akiniais buvo galima realiai pamatyti ir patiems pajusti, kaip apsvaigimas veikia vairuotojo reakciją, orientaciją, sugebėjimą tiksliai suvokti automobilio padėtį kelyje, įvertinti atstumus, tinkamai koordinuoti savo veiksmus. Taip pat buvo suteikta galimybė sudalyvauti eksperimente – neblaivus pėsčiasis.
Renginio dalyviams, prižiūrimiems instruktoriaus, reikėjo vairuoti transporto priemonę, tiksliau, atlikti figūrinį važiavimą, užsidėjus apsvaigimo būklę imituojančius akinius. Aikštelėje savo sugebėjimus demonstravo:
patyręs profesionalas vairuotojas;
Lietuvos automobilių sporto federacijos, automobilių slalomo 2014 m. čempionas;
neturintis 2 metų vairavimo stažo vairuotojas;
policijos pareigūnas;
vairuotoja mergina;
Vėliau buvo suteikta galimybė pasijusti neblaivaus pėsčiojo vaidmenyje.
Visi renginio dalyviai, lyg susitarę, kartojo, kad buvo labai sudėtinga tiek vairuoti transporto priemonę, tiek eiti, nes matomas vaizdas ir atstumai neatitiko realybės. Vairuotojų trasos įveikimo laikas (be akinių ir su) skyrėsi apytiksliai 30 s. ir daugiau, be to, buvo padaroma klaidų (kliudomos gairelės). Pareigūnai džiaugiasi, kad renginys pasiteisino, o visi dalyviai tikrai pasidalins patirtias įspūdžiais su artimaisiais, draugais ir pažįstamais.
Kauno apskrityje šiais metais net 40 proc. išaugo eismo įvykių skaičius, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Kauno apskr. VPK KPV) pareigūnai šiais metais nustatė 336 neblaivius vairuotojus, kai tuo tarpu 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 284.
Artėjant vasaros sezonui ir atostogų metui, policija primena, kad alkoholis ir automobilis yra mirtinas derinys, tačiau dažnai tai neatbaido žmonių nuo vairavimo išgėrus. Dauguma nesugeba pasimokyti iš svetimų klaidų ir supranta klydę tik tuomet, kai būna per vėlu – žūsta artimieji ar niekuo nenusikaltę eismo dalyviai.
