Puikus pavyzdys – Kaune prieš pėsčiųjų perėjas rugsėjį išdygę „rombai“. Vieni juokavo, kad tai – paslėpta „Renault“ reklama, kiti galvojo, kad taip žymimas pagrindinis kelias. Treti tokia naujove džiaugėsi – neva iš tolo matosi, kad prieš perėją reikia mažinti greitį. Be to, ir pinigų sutaupoma, nes nereikia pirkti „bičių pilvelių“, „gulinčių policininkų“ ar kitokių kalnelių.
Eduardas Kriščiūnas, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjas, tokias Kauno valdžios improvizacijas vertino labai griežtai. Jo teigimu, neatlikus tyrimų taip improvizuoti – didelė rizika. Nes vairuotojo smegenys gali apdoroti tik ribotą informacijos kiekį. Perteklinės informacija kelia pavojų. Todėl šiuos ženklus supras tik tie, kurie prie jų pripras. O pirmą kartą pamatę tokius piešinius eismo dalyviai tik blaškysis, nesuprasdami, ko iš jų norima.
Apskritai, daugelis 15min kalbintų ekspertų sutiko, kad viena iš Lietuvos eismo politikos bėdų – kad nėra vieningos aiškios sistemos, daug eklektikos. Taisyklės ir eismo organizavimo tvarka vairuotojams turėtų būti aiškios – tik tuomet bus efektyvios. Pasak Marijos Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės, šie Kaune nupaišyti rombai su KET neturi nieko bendro.
KET nereglamentuotas ženklinimas
Rombo formos ženklai važiuojamojoje kelio dalyje įrengiami iki perėjos likus 30 ir 15 metrų. Kauno valdžios teigimu, naujas ženklinimas atkreipia ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.
„Atkarpa prieš perėją, paženklinta rombo simboliais, atitinka automobilio stabdymo kelią įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, reikalingą sustoti pėsčiajam įžengus į perėją. Dėl šios priežasties mums labai svarbu, kad žmonės aiškiai suprastų šio ženklinimo prasmę“, – apie naujovę pasakojo Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.
Pasak P.Kero, buvo pasirinktas aiškiai išsiskiriantis simbolis, kuris nėra reglamentuotas kelių eismo taisyklėse. Horizontalaus ženklinimo elementai, kurie nėra numatyti kelių eismo taisyklėse, bet skirti atkreipti pėsčiųjų ar vairuotojų dėmesį, būdavo naudojami ir anksčiau, pavyzdžiui, akcijos „Apsaugok mane“ metu.
Kelių policijos komentaras
15min/Gazas pasiekė ir Lietuvos kelių policijos tarnybos laiškas, kuriame išdėstytas požiūris į šią situaciją. Žemiau pateikiame neredaguotą versiją.
Lietuvos respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta, kad, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose.
Manome, kad Kauno miesto savivaldybė naudodamasi šia įstatymo norma priėmė sprendimą paženklinti Kauno gatvių dangas rombais, kas nėra reglamentuota ir numatyta Kelių eismo taisyklėse.
Kelių eismo taisyklių 8 p. nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad Kauno miesto savivaldybės priimtas sprendimas paženklinti Kauno gatvių dangas „rombais“ prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl toks ženklinimas turėtų būti panaikintinas.
Be to, toks kelio ženklinimas nėra suprantamas vairuotojams, todėl yra klaidinantis, o tai gali sukelti neigiamų pasekmių.
