Ragina nepamiršti saugos priemonių
ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, šiltuoju sezonu su dviračiais ir paspirtukais susijusių eismo įvykių skaičius pastebimai išauga. Vien per 2020-uosius metus į bendrovę buvo kreiptasi dėl daugiau nei šimto tokių įvykių, iš kurių daugiau nei pusė įvyko gegužės-rugsėjo mėnesiais.
„Dažniausiai tai yra avarijos ir susidūrimai su automobiliais, galintys apgadinti transporto priemones ir sužaloti tiek automobilių, tiek ir dviračių bei paspirtukų vairuotojus. Tiesa, pastarieji dažnai patiria sunkesnes traumas: kaklo, stuburo slankstelių, rankų, kojų lūžius, galvos traumas, nubrozdinimus, sumušimus, dantų nuskilimus ar išmušimus. Pastaruoju laiku fiksuojami ir dviratininkų mirties atvejai“, – įspėja R.Bieliauskas.
Neretai tai įvyksta dėl būtinųjų saugos reikalavimų nepaisymo. Pasitaiko atvejų, kai dviračiu ar paspirtuku tamsiuoju paros metu važiuojama be šviesą atspindinčių elementų, nevilkimos ryškiaspalvės liemenės, nedėvimi šalmai ar kitos apsaugos priemonės. Taip pat dalis paspirtukininkų ir dviratininkų į kelius išrieda neblaivūs. Visa tai lemia nelaimingus atsitikimus, įvairias traumas, o kartais – netgi tragedijas.
Pavojų kelia ir telefonai, ir ausinės
Užsiminęs apie būtinus saugumo reikalavimus, draudiko atstovas priduria, kad reikėtų nepamiršti ir kitų kelių eismo taisyklių (KET), numatančių, kad važiuojant važiuojamąja dalimi, dviračio ar paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintai.
„Kitas svarbus aspektas – judėjimas per perėją. KET reglamentuoja: kirsdamas ją, dviračio ar paspirtuko vairuotojas privalo nulipti nuo transporto priemonės ir pastarąją vestis šalia. Tačiau neretai į perėją įvažiuojama staiga, neapsidairius, o tai sudaro sąlygas eismo įvykiams, nes dviratininkus bei paspirtukininkus vairuotojai ne visada spėja pastebėti ir sustoti laiku“, – akcentuoja R.Bieliauskas.
Draudimo ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad dviračių ir paspirtukų vairuotojai neretai linkę važiuodami naudotis ausinėmis ar išmaniaisiais telefonais, o tai ypač blaško dėmesį ir augina nelaimių tikimybę.
„Apie išmaniųjų įrenginių naudojimo žalą vairuojant žinoma labai daug. Tačiau ne ką mažesnį pavojų kelia ausinėse grojanti muzika, kuri trukdo tinkamai reaguoti į aplink vykstantį eismą – išgirsti artėjančias transporto priemones ar garsinius signalus. Ne veltui dalyje pasaulio valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kai kuriose JAV valstijose, klausytis muzikos per ausines vairuojant automobilį, motociklą ar važiuojant dviračiu draudžia kelių eismo taisyklės. Tai tik patvirtina, kad toks įprotis gali būti pavojingas ir lemti didesnę avarijos riziką“, – pabrėžia R. Bieliauskas.
Todėl pašnekovas primena – dviratininkai ir paspirtukininkai yra tokie patys eismo dalyviai kaip ir visi kiti. Jų judėjimą reguliuoja kelių eismo taisyklės, o saugumą – asmeninė atsakomybė ir pagarba tiek pėstiesiems, tiek kitiems vairuotojams.
