Pirmoje ciklo dalyje trumpai papasakojau, kaip išsiruošėme į kelionę – pasitikrinome automobilį pas specialistus, susiplanavome kelionę ir ankstų rytą išjudėjome Talino link. 2 valandas plaukęs keltas prisišvartavo Helsinkio uoste tos pačios dienos 10 valandą vakaro, ir mes pajudėjome į pirmosios nakvynės vietą.
Kitą rytą anksti atsikėlę pajudėjome Suomijos didmiesčio Oulu link. Oulu yra vienas didesnių pasaulyje miestų šiaurėje. Dar šiauriau nutolę yra tik keli didmiesčiai, turintys daugiau gyventojų.
Po 600 kilometrų kelio nesunku buvo pajausti šiaurės dvasią – klimatas pasikeitė iš esmės. Atvažiavome į nakvynės vietą vėlai vakare, o stūgaujantys vėjai tarsi iškart pasakė – sveiki atvykę į tikrąją šiaurę. Tačiau suomiams viskas kitaip – kaip teigė vietiniai, atvažiavome į tikrą pavasarį – juk už lango vos -5 laipsniai.
Lietuvoje žiemos keliai blogi?
Ar kada nors svarstėte, kiek Lietuvoje dirbantys kelininkai kasmet išleidžia druskai, druskos ir smėlio mišiniui? Kasmet išbarstoma iki 140 tūkst. tonų natrio chlorido. Vieną kartą pabarstyti visus valstybinės reikšmės kelius kainuoja iki 300 tūkst. eurų. Iš viso, norint tinkamai prižiūrėti visus Lietuvos kelius, atšiaurią žiemą reikėtų apie 100 mln. eurų.
Nustebsite: nebarstyti keliai suomiams nesukelia jokių nepatogumų.
O ar kada nors pagalvotoje, kiek pinigų šiems chemikalams išleidžiama valstybėse, kurios yra dar šiauriau? Negaliu kalbėti už visas, tačiau, pravažiavęs Suomiją nuo piečiausio iki šiauriausio taško, galiu teigti – druskoms ir mišiniams ši valstybė turbūt išleidžia centus.
Na taip, suomiai kelius valo labai pavyzdingai, tačiau apie kelių barstymą nėra jokios kalbos – tai brangu ir tai negailestingai ėda automobilio kėbulą, kelius, kenkia gamtai.
Nustebsite: nebarstyti keliai suomiams nesukelia jokių nepatogumų.
Nuotraukoje žemiau pavaizduotas Europos kelias E8, kuris prasideda Helsinkyje ir vingiuoja beveik 1500 kilometrų iki Norvegijos miesto Trumsės. Šiuo keliu kiekvieną dieną pravažiuoja daug turistų automobilių, dar daugiau nei turistų čia kiekvieną dieną juda 60 pėdų ilgio krovininiai sunkvežimiai (Lietuvoje dažniausiai sutinkamas 40 pėdų krovininis sąstatas – aut. past.)
Dabar įsivaizduokite, kad taip bent vienai dienai atrodo mirties keliu pramintas „Via Baltica“ kelias, kuris, panašiai kaip E8, irgi yra svarbi transporto arterija. Belieka tik spėlioti, kiek automobilių sėdėtų griovyje.
Žinoma, transporto srautai „Via Baltica“ yra didesni, tačiau tam tikrose vietose ir E8 kelias Suomijoje yra ganėtinai užimtas, o situacija daug kur panaši.
Tiesa, per visą savo kelionę matėme tris automobilius, nulėkusius į griovį. Iš jų vienas buvo vilkikas, įsitaisęs krūmuose prie Kalėdų Senelio miesto Rovaniemio. Taigi per 3000 kilometrų matėme tik tris automobilius griovyje, o kelias daugumoje vietų buvo toks, kaip nuotraukoje. Lieka tik spėlioti, kokia situacija tokiomis sąlygomis būtų toje pačioje „Via Baltica“?
Suomiams 100 km/val. tokiame kelyje – ne riba. Teko matyti važiuojančių daug greičiau.
Tai kur čia šuo pakastas? Suomiai naudoja geresnes padangas? Gal ir taip, retas kuris suomiškais keliais važinėja be dyglių. Suomiai geresni vairuotojai nei mes? Greičiausiai taip.
Kokiu greičiu važiuotumėte, jeigu „Via Baltica“ būtų nuklota anksčiau matytu ledo sluoksniu? 50, 60 km/val.? Suomiams 100 km/val. tokiame kelyje – ne riba. Teko matyti važiuojančių daug greičiau.
Sakysite, kad tai paprasti kelio chuliganai? Tikrai ne, tokie vairuotojai labai gerai įvertina savo vairavimo sugebėjimus ir žino tiek savo, tiek naudojamos technikos ribas.
Beje, daug kas važinėjimui tokiuose keliuose renkasi keturiais ratais varomus automobilius. Taip padarėme ir mes, kaip minėjau ankstesniuose straipsniuose, išvažiavome pikapu „Nissan Navara“.
Vienoje vietoje teko valdyti slystantį automobilį, tačiau „Navara“ su užduotimi susitvarkė – elektroninės sistemos padėjo išlaikyti automobilį stabilų.
Beje, per visus nuvažiuotus kilometrus Suomijoje teko matyti vieną policijos ekipažą – netoli Helsinkio. Šiaurėje nesutikome nė vieno policijos pareigūnų automobilio. Tiesa, greičio matuoklių ten labai daug.
Saugumas
Kaimynai švedai eismo saugumo srityje pažengę šiek tiek labiau nei suomiai. Tačiau Suomijoje žuvusiųjų skaičius yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje. 2015 metais Lietuvoje vienam milijonui gyventojų teko 83 žuvę kelyje, o Suomijoje tais pačiais metais – 48.
Dabar įsivaizduokime, kad 2017–2018 metų žiema Lietuvoje bus itin šalta, o sniegas didžiąją dalį šalies teritorijos bus padengęs 7 mėnesius. Kelininkai spjaus į druską ir smėlio mišinius – nebarstys kelių, o tik prastumdys sniegą. Kokia bus eismo situacija? Turbūt, švelniai tariant, nekokia.
Alternatyva druskai
Tiesa, pamiršau paminėti vieną dalyką. Bičiuliai teigė, kad važinėdami Suomijoje matė, kaip kelias yra barstomas smulkia skalda, kuri, padengusi ledu virtusį kelią, pagerina sukibimą. Aš tokios dangos beveik nemačiau – vien tik plikledis. Nedidelis skalda nubarstytas kelio ruožas pasitaikė Norvegijoje, netoli Skibotno miesto.
Sukibimą suomiškame kelyje kiek sustiprina išilginiai grioveliai, įrėžti į ledą. Tačiau net ir toks kelių priežiūros metodas nebuvo naudojamas visame E8 kelyje.
Suomių pavyzdys įrodo, kad ne kelininkai turi rūpintis kiekvieno iš mūsų saugumu kelyje. Iš šiauriečių galime pasimokyti dviejų dalykų – jie puikiai įvertina savo ir automobilio galimybes, netaupo padangoms ir visada renkasi tik aukščiausios kokybės produktus, kurie užtikrina gerą sukibimą.
Suomių pavyzdys įrodo, kad ne kelininkai turi rūpintis kiekvieno iš mūsų saugumu kelyje.
Suomiai netaupo pinigų ir draudimui, būtinai užsisako ir pagalbos kelyje paslaugą.
Gerai, kad tokios pagalbos neprireikė, kelionės tikslą pasiekėme be rūpesčių.
Kitoje dalyje: Kelionė į šiaurę 3 dalis: Temperatūrų šuoliai Suomijoje: kaip -45 laipsniai šalčio virsta nuliu
