Rudenį esant šlapiai kelio dangai vairuotojai dažnai patenka į pavojingas slydimo situacijas. Dažnai automobilis elgiasi priešingai, nei tikimasi. O kur dar dėl lietaus ir tamsesnių dienų suprastėjęs matomumas, susikaupęs senų lapų sluoksnis ant kelio, išaugusi vandens pleišto tikimybė.
„Avaringumas esant dideliam kritulių kiekiui, palyginti su sausomis dienomis, gerokai išauga, todėl, važiuodami šlapia kelio danga ar lyjant lietui, vairuotojai turi būti itin atidūs, nes tikimybė patekti į pavojingą situaciją gerokai išauga. Patys skaudžiausi atvejai fiksuojami vairuotojams praradus automobilio kontrolę ir išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ar nuvažiavus nuo kelio“, – vairuotojų dėmesį atkreipė Lietuvos transporto saugos administracijos inspektorius Audrius Bartkus.
Pasak eksperto, vairuojant slidžia kelio danga automobilio kontrolę gali palengvinti keletas paprastų, bet vairuotojų dažnai neįvertinamų ar nuvertinamų priemonių.
Susikaupimas. Esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms, vairuotojas privalo išlikti budrus ir sutelkęs dėmesį į tai, kas vyksta aplink jį – kitus automobilius ir pėsčiuosius.
Žibintų švara. Vasarą dažnai važinėjant dulkėtais keliais, žibinto stiklas gali būti apsinešęs purvo ar dulkių sluoksniu. Vairuotojas to gali ir nepastebėti, o, pradėjus lyti, nešvarumai gali pabloginti matomumą.
Padangų būklė. Reikėtų nuolat tikrinti ir įsitikinti, kad padangos atitinka gamintojo rekomendacijas. Padangų protektoriaus gylis padės išvengti vandens pleišto.
„Šlapiame kelyje susidarantis vandens pleištas tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos ypač pavojingas lietingomis dienomis, padangos praranda sukibimą su kelio danga, o automobilis gali pradėti nevaldomai slysti. Didžiausia vandens pleišto tikimybė yra per lietų, kai ant kelio dangos esantis vanduo nespėja pasišalinti iš padangų protektoriaus griovelių“, – akcentavo A.Bartkus.
Pasak eksperto, vandens pleišto susidarymą lemia keli veiksniai: važiavimo greitis, padangų protektoriaus būklė, slėgis padangose, kelio danga ir kelio geometrija. Kuo labiau nudilusios padangos, t.y. ne toks gilus protektoriaus raštas, tuo sunkiau pašalinti vandens perteklių. Sąlyčio plotas tarp padangos ir kelio mažėja, o rizika smarkiai didėja.
Pastovaus greičio palaikymo sistema. Ši sistema automatiškai kontroliuoja transporto priemonės greitį. Naudodami pastovaus greičio palaikymo sistemą lietaus metu, galite prarasti automobilio valdymą. Pastovaus greičio palaikymo sistema veikia taip, kad išlaikytų pastovų greitį, todėl labai didėja vandens pleišto tikimybė.
Vidinis langų rasojimas. Reikėtų vengti aprasojusių langų, nes tokie langai gali pabloginti matomumą. Rekomenduotina įjungti oro ventiliatorių ir oro srautą nukreipti į langus. Daugelio automobilių ventiliacinės sistemos sukurtos taip, kad tinkamai veikia tik įjungus kondicionierių. Išjungus sistemą langai ir vėl pradės rasoti.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į salono filtrą. Jeigu jis automobilio gamintojo yra numatytas, bet nekeistas, tai gali būti viena iš pagrindinių vidinio langų rasojimo priežasčių, nes ventiliacinė sistema neveiks tinkamai.
Perteklinė kilimėliuose susikaupusi drėgmė ar šlapi drabužiai (jei per lietų sėdama į automobilį) taip pat gali tapti langų rasojimo priežastimi.
Langų valytuvai. Guminių valytuvų mentės renka purvą ir dėvisi, todėl langų valytuvus reikėtų periodiškai keisti, taip jie nenusidėvės ir važiuojant per lietų matysite geriau. Jei automobilis laikomas lauke, o ne garaže, valytuvus patartina keisti dažniau.
Saugus greitis. Net jeigu imamasi visų anksčiau išvardytų priemonių, automobilio greitis per lietų ypač svarbus. Važiuojant šlapiu ir slidžiu keliu būtina išlaikyti atidumą ir stebėti kitus eismo dalyvius, nes kitas automobilis taip pat bet kada gali prarasti kontrolę ar bet kada kelią gali kirsti saugaus atstumo neįvertinęs pėsčiasis.
Rankų pozicija. Abi rankos visada turėtų būti ant vairo (ties 9 ir 3 valandos padėtimi). Tai suteikia didžiausią kontrolę, prireikus staiga pasukti vairą ar greitai reaguoti į netikėtai kelyje susidariusią situaciją.
Automobilio sustabdymas. Jei nematyti automobilių priekyje ar automobilio kontrolė darosi sudėtinga, patartina tiesiog sustoti kelkraštyje ir palaukti, kol nebelis taip smarkiai.
Saugus atstumas. Tarp savo automobilio ir automobilio priekyje rekomenduotina išlaikyti saugų atstumą, o lyjant lietui tą atstumą dar padidinti.
„Rekomenduotinas saugus atstumas – pusė spidometro parodymų metrais, t. y. jei važiuojama 90 km/val., tai saugus atstumas iki priekyje esančio automobilio yra 45 m. Didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio suteikia daugiau laiko sustabdyti automobilį bei galimybę išvengti susidūrimo sudėtingos situacijos kelyje atveju“, – sakė A.Bartkus.
Be to, dėl didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės pateks mažesnis vandens srautas ant jūsų automobilio ir kelias bus geriau matomas.
