Baudos už KET pažeidimus kartais nemokamos piktybiškai: yra ne vienas žmogus, kurį galima būtų pavadinti baudų kolekcininku ir kurio per gyvenimą užsidirbtos baudos siekia kelis tūkstančius eurų. Nors ir neturi teisės vairuoti, jie vis tiek tą daro ir naujų baudų mokėti nesiruošia – jos dydis įtakos neturi.
„60 procentų policijos skirtų baudų vairuotojai jau dabar nemoka ir nesiruošia kada nors mokėti. Jiems visiškai nesvarbu, kokio dydžio tos baudos: ar 1 000, ar 1 000 000 eurų, nes jie niekada tokių pinigų nei sapnavo, nei turėjo“, – reziumavo Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas.
Jis nusistebėjo prieš kelias dienas Seimo nario Juro Poželos pateiktu pasiūlymu skirti baudas girtų vairuotojų keleiviams. Pasak A.Cinino, tokie siūlymai tik kvepia socializmu ir kolektyvinėmis bausmėmis.
„Dar per kriminologiją studentus moko, kad bausmių didinimas yra efektyvus iki tam tikro laipsnio. Manau, kad tai šimtu procentu būtų neefektyvu“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie naujas baudas ne tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisėjas neslėpė ironijos: „Bausti yra greita, linksma ir populiaru. O auklėti, šviesti, užsiimti prevencija jau reikia proto – tai nuobodu, lėta ir nepopuliaru.“
A.Cinino manymu, KET pažeidimų prevencija duotų kur kas daugiau naudos nei esamų baudų didinimas ar naujų kūrimas. Tiesa, tai – ilgas procesas.
Išeitis – baudos neišvengiamumas
Saugaus eismo specialistai kaip gerą Kelių eismo taisyklių laikymosi pavyzdį dažnai pateikia Estiją – šalį, kurioje net už greičio viršijimą 1 km/val. gresia dvidešimties eurų bauda.
Kur jūs matėte įstatymą, kuris sako, kad vienus įstatymus reikia vykdyti, o kitų nebūtina?
Vairavimo instruktorius Andrejus Savčenko įsitikinęs, kad ne baudos dydis, o jos neišvengiamumas gali padėti suvaldyti eismą keliuose.
„Kur jūs matėte įstatymą, kuris sako, kad vienus įstatymus reikia vykdyti, o kitų nebūtina?“ – sarkazmo neslėpė instruktorius.
Toje pačioje Estijoje galioja ne tik didelės baudos už bet kokius KET pažeidimus, bet ir griežta jų kontrolė – keliuose daug stacionarių greičio matuoklių ir policijos pareigūnų.
„Pas mus nėra taip, kad pažeidęs KET, būtinai turėsi atsakyti. Todėl mes tą ir turime keliuose“, – sakė specialistas.
Teigiamas pokytis per 20 metų
Naujų baudų įvedimui priešinasi ne visi. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Lesickas LRT radijo laidai „60 minučių“ tvirtino, kad piniginės baudos turi didelę įtaką eismo saugumui, o naujų įvedimas yra teigiamas reiškinys. Jis ypač teigiamai vertino pernai Seime nuskambėjusį pasiūlymą grąžinti baudos balus už KET pažeidimus.
-
„Motoshop“ pataria: ką privalote patikrinti prieš pirmą išvažiavimą šį sezoną?
-
Juro Poželos siūlymas bausti girtų vairuotojų keleivius eismo saugumo specialistus pribloškė
-
ES keliuose šiemet „nusifotografavo“ jau 2,5 tūkst. vairuotojų iš Lietuvos
-
Motociklų avarijų skaičius per 3 metus išaugo dvigubai
„Piniginės baudos turi labai didelį poveikį. Sakykim, kai 2009 m. nuobaudų sistemos kartelė buvo labai pakelta, rezultatas buvo labai didelis. Tik gaila, kad mažokai šiuo metu apie tai informuojama, nes baudos gana didelės. Tarkim, JAV didžioji dalis visų reikalavimų susiję su pinigais“, – sakė asociacijos prezidentas.
Jis teigė nemanantis, kad baudų didinimas ar baudos balų grąžinimas padidintų korupciją keliuose. D.Lesickas įsitikinęs, kad Lietuvos kelių policininkai šiandien yra kitokie nei prieš 20 metų.
„Manau, labai stipriai judame į priekį, palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų (kalbu apie kyšius). Šiuo metu pareigūnai visai kitokie, atėjo nauja karta, jie kitaip žiūri. Viskas pasikeitė gana smarkiai. Todėl tikimybė, kad neišvengiamumas didės su baudos balų atsiradimu, irgi yra. Čia labai geras požymis“, – sakė D.Lesickas.
