Taip pat nutiko ir įdomių įvykių susijusių su eismu. Edita Mildažytė ir vėl išsilaikė vairuotojo pažymėjimą, Vilniuje lankėsi ūkininkai su tūkstančiais traktorių, o vienas garsiausiai skambėjusių – Klaipėdos pareigūnų „driftas“ ant sniego, 6 valandą ryto.
Įvykių ir pokyčių motyvuoti, Autoplius.lt šiame straipsnyje gilinasi į tai, kokios baudos gresia taršių automobilių vairuotojams. Taip pat apžvelgsime kokia 2023 metų avarijų ir žuvusiųjų statistika, už kokius pažeidimus tektų sumokėti didžiausią įmanomą baudą ir ko reikia, kad mūsų keliuose būtų saugiau.
Aplinkosaugininkai nuo šiol galės anuliuoti techninės apžiūros galiojimą
Mūsų išrinktasis seimas nusprendė, kad nuo 2024 metų sausio aplinkosaugininkai jau gali stabdyti eisme dalyvaujančias transporto priemones ir tikrinti jų taršą. Jei užfiksuota tarša viršija normą – automobilio savininkas ne tik gaus baudą, tačiau automobiliui dar bus panaikinama ir techninė apžiūra.
Patikra vyks tiek naktį, tiek ir dieną. Sustabdžius vairuotoją bus tikrinamas benzininių automobilių išmetamas anglies monoksido ir dyzelinių automobilių išmetamų dujų dūmingumo lygiai. Taip pat, transporto priemonėje esančių skysčių, tokių, kaip tepalai ar aušinimo skystis, nuotėkis į aplinką.
Jei aplinkosaugininkai nustatys, kad tarša viršija leistinas normas, bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas, pagal kodekso 307 straipsnį. Šis straipsnis nurodo, kad minėtas pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų privatiems asmenims ir baudą nuo 300 iki 500 eurų juridinių subjektų vadovams. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo dydžio ir pasikartojimo.
Vis daugiau žmonių garsiai kalbant apie galimas, su šiuo projektu susijusias, apgavystes ir grėsmes vairuotojams, policijos departamento prie VRM viešosios tvarkos biuro vadovas teigia, kad aplinkos apsaugos pareigūnų darbas be policijos dalyvavimo neturės neigiamų pasekmių. „Papildoma kontrolė keliuose duos teigiamų rezultatų nustatant taršius automobilius ir pašalinant juos iš viešojo eismo“, – sako Vytautas Grašys
Bendrais Lietuvos keliais važiuojančius automobilius, kaip ir iki šio įstatymo projekto įsigaliojimo, gali stabdyti tik uniformą dėvintys valstybės institucijų įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka yra suteikta teisė stabdyti transporto priemones. Tad iš esmės niekas nepasikeitė, tiesiog į šią teisę turinčių asmenų sąrašą buvo įtraukti ir aplinkosaugos pareigūnai.
2023 metais Lietuvos keliuose žuvo daugiau žmonių nei 2022
Per visus 2022 metus Lietuvos keliuose įvyko 2854 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 122 žmonės. Tuo tarpu per 2023 metus įvyko 2863 eismo įvykiai ir žuvo 160 žmonių. Jei įvykių skaičius augo vos 0,3 proc., tai žuvusiųjų kiekis padidėjo net 31 proc. Baudos didėja, vidutinio greičio matuoklių daugėja, policijos technika modernėja. Kodėl statistika suka į neigiamą pusę?
Visgi kalbintas policijos departamento biuro vadovas sako, kad ststistika atrodo neigiama tik žiūrint į trumpalaikę perspektyvą. „Kelerių pastarųjų metų eismo įvykių statistikos duomenys rodo, kad nors žūčių keliuose skaičius pernai augo, bet ikipandeminių 2019 metų statistikos nepasiekė. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 2023 m., palyginti su 2019 m., eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pastaruosius ketverius metus mažėja. Šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019 m.“, – sako V. Grašys
Vairuotojų kultūrai reikalingi pokyčiai, kurie yra susiję su žmonių elgesio keitimu, naujų įpročių formavimu ir sąmoningumu. Jie negali įvykti per vienerius, dvejus ar kelis metus. Todėl galime vertinti tik ilgalaikius pokyčius. „2022 mūsų šalies laimėtas prizas Europos transporto saugos tarybos apdovanojimas „PIN Award“ buvo įvertinimas už net per 10 metų pasiektus rezultatus, o ne už vienerius ar kelis paskutinius metus. Per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2011 iki 2021 metų, žuvusiųjų kelyje skaičius šalyje sumažėjo perpus, o vertinant nuo 2004 metų ir dar daugiau“, – pozityvia statistika džiaugiasi biuro vadovas.
Na, o paklausus, kokios buvo pagrindinės avarijų priežastys, V. Grašys sako: „ne visi transporto priemonių vairuotojai buvo atsargūs ir atidūs kelyje, dažnai viršijo leistiną važiavimo greitį, nesutelkė dėmesio į aplinką ir vis dar yra ir nedrausmingų pėsčiųjų“.
Kaip rodo statistika – ilgalaikėje perspektyvoje avarijų ir sužeistųjų skaičiai mažėja, tačiau per metus 160 žuvusiųjų asmenų mūsų šalies keliuose – ne taip ir mažai.
Kas sukėlė didžiausią procentą avarijų, kuriose žuvo žmonės?
1. Didžiausią dalį, 33 proc. avarijų, pasibaigusių mirtimi, sukėlė saugaus greičio nepasirinkę ir leistiną greitį viršijantys vairuotojai.
2. 9 proc. mirtinų avarijų sukėlė vairuotojai nesilaikantys saugaus atstumo.
3. 9 proc. žūčių sukėlė nesilaikantys reikalavimo duoti kelią.
4. 8 proc. avarijų sukėlė KET nesilaikantys pėstieji. Didžioji dalis avarijų baigėsi būtent jų mirtimi.
5. 6 proc. mirčių sukėlė vairuotojai nepraleidžiantys dviratininkų.
6. 6 proc avarijų atsitiko priešpriešinio susidūrimo avarijos metu. Įvykus tokio tipo įvykiui žūčių pavyksta išvengti itin retai.
Tai – tik dalis mirtinas pasekmes sukėlusių eismo įvykių. Statistiką kelia ir pėstieji, pažeidžiantys KET taisykles naktį, ir prasta techninė automobilių būklė, ir gyvūnai kelyje ir net vairuotojų sveikatos būklės sutrikimai.
Žvelgiant į ateitį V. Grašys sako, kad tiki žmonių sąmoningumo augimu: „ypatingai tikime aktyvios, pilietiškos visuomenės branda, kurioje žmonės vienas kitą sudrausmina. Pastebi išgėrusį, sėdantį prie vairo ir imasi priemonių, kad toks, atsakomybės stokojantis asmuo neišvažiuotų. Į neblaivaus ir neturinčio teisių vairuotojo automobilį nesodina savo vaikų ir nesėda patys. Važiuodami reikalauja, kad vairuotojas pasidėtų mobilųjį telefoną, nesinaudotų juo, kad prisisegtų saugos diržus, pasirinktų saugų greitį“.
Didžiausios ir mažiausios baudos, skiriamos už KET pažeidimus
Bendraujant su policijos departamento prie VRM viešosios tvarkos biuro vadovu negalėjome nepasidomėti ir baudų dydžiais. Už minimalius kelių eismo taisyklių pažeidimus gali būti skiriamas įspėjimas. Kaip jau supratote – finansinės atsakomybės jis neužtraukia. Jei kalbėtume būtent apie pinigines baudas, tai mažiausia, kurią galėtumėte gauti padarę nusižengimą – 10 eur. Tačiau svarbu nepamiršti, kad jei tai nėra pakartotinis pažeidimas – per 15 kalendorinių dienų galima sumokėti tik pusę jos – 5 eurus.
„Griežčiausiai baudžiama už vairavimą neblaiviam, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos bei reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų perduota kitiems asmenims, nevykdymą“, – sako biuro vadovas. Padarius vieną iš šių pažeidimų, pareigūnai gali konfiskuoti transporto priemonę, o kai kada ir atimti vairuotojo pažymėjimą bent 2 metų laikotarpiui. Bauda siekia net iki 5,5 tūkst. eurų. Jei neblaivaus vairuotojo kraujyje promilės sieks daugiau nei 1,5 promilės jis gali būti patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn. Tada baudą papildys ir laikas už grotų.
Dažniausiai ir rečiausiai vairuotojų daromi KET pažeidimai
Turint Lietuvos policijos atstovo dėmesį negalėjome nepaklausti ir apie dažniausiai vairuotojų daromus pažeidimus. Čia rezultatai neturėtų nustebinti. Dažniausias vairuotojų daromas pažeidimas – greičio viršijimas. Tai taip pat ir daugiausiai mirčių eismo įvykiuose sukeliantis pažeidimas.
Per pirmus vienuolika 2023 metų mėnesių buvo išrašyti 630 tūkst. protokolų už greičio viršijimą. Iš jų – 360 tūkst. už greičio viršijimą daugiau, kaip 10, bet ne daugiau nei 20 km/h. 200 tūkst. – už greičio viršijimą nuo 20 iki 30 km/h. Likusi dalis greitį viršijo dar daugiau.
Antras pagal dažnumą pažeidimas – transporto priemonių be techninės apžiūros vairavimas. Gal kiek neįtikėtina, tačiau net 163,5 tūkst. vairuotojų gavo baudas už važiavimą neturint šio dokumento, per vienuolika 2023 metų mėnesių.
Trečioje vietoje – vairuotojai neturintys draudimo. Per minėtą laikotarpį 96 tūkst. automobilių buvo sustabdyti nes neturėjo draudimo.
Na, o ketvirtoje vietoje – vairuotojai nesilaikantys ženklo „sustoti ir stovėti draudžiama“. Per 11 mėnesių registruota 90 tūkst. pažeidimų.
Pareigūnų „driftas“
Paskutiniam straipsnio segmentui pasidomėjome bene garsiausiai paskutiniu metu nuskabėjusiu įvykiu – pareigūnų „saulutėmis“ Klaipėdoje esančioje aikštelėje. Buvo įdomu sužinoti ar policija reaguoja skirtingai į aikštelėse „driftinančius“ pareigūnus bei eilinius žmones. Visgi – panašu, kad visiems sąlygos vienodos.
„Policija neslepia kai kolegos elgiasi netinkamai ir netoleruoja netinkamo, neatsakingo elgesio. Stengiamės būti pavyzdžiu visiems eismo dalyviams. Tikime, kad ir visuomenė bus neabejinga ne tik pareigūnų daromiems KET pažeidimams bet ir kitiems eismo dalyviams besielgiantiems neatsakingai“, – sako viešosios tvarkos biuro vadovas.
O paklausus ar automobilį tarnybos metu vairavęs pareigūnas susilaukė atsakomybės, V. Grašys prideda: „Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnų duomenimis, už chuliganišką vairavimą pareigūnui skirta nuobauda pagal LR ANK 420 str. 2 d. – 450 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti 12 mėn.“
Nors statistika, lyginant su praeities laikotarpiais, atrodo gana pozityvi, sužeistųjų ir žuvusiųjų keliuose skaičiai vis dar yra dideli. Tačiau nei vidutiniai greičio matuokliai, nei tūkstančius eurų siekiančios baudos, nei arešto paros nesumažins statistikos iki nulio. Tai padaryti gali tik patys žmonės. Nesėsdami į girto žmogaus vairuojamą automobilį ir apie jį pranešdami policijai, prisisegdami diržus ir net sąžiningai atlikdami techninę apžiūrą.
