Suomija – ideali šalis mėgstantiems ratuotas pramogas žiemą. Keturračiai čia apaunami vikšrais, o sniego motociklams netgi įrengti specialūs keliai miškuose, pažymėti informaciniais kelio ženklais.
Visgi tenka pripažinti, kad Skandinavijos šalys yra kur kas draugiškesnės žieminės technikos mėgėjams nei mūsų kraštas. Vizito Suomijoje metu spaudė lengvas, bet malonus šaltukas, o sniego pusnys miškuose ar ant užšalusių ežerų siekė beveik metrą. Tuo metu Lietuvoje jau telkšojo sezono pabaigą reiškiančios balos.
Atvykę į Suomiją apsilankėme nedideliame Ranua miestelyje, esančiame už beveik šimto kilometrų nuo Kalėdų Senelio Joulupukio rezidencijos Rovaniemio mieste. Čia, sename fabrike, kur anksčiau veikė visiems gerai žinoma saldumynų „Fazer“ gamykla, dabar įkurta „Polaris“ technikos atstovybė. Iš pažiūros nedideliame angare kasdien verda darbas – surenkami bei testuojami keturračiai, motovisureigiai, sniego motociklai.
Ir nors Ranua miestelyje ir jo apylinkėse gyvena vos keturi tūkstančiai žmonių, sniego technikos prekybos mastai čia tokie, kad ne kiekviena automobilių atstovybė Lietuvoje per metus parduoda tiek vienetų automobilių. Suomiai dėl sniego motociklų pamišę.
Ne tik surinkimo liniją, bet ir parduotuvę Ranua mieste turintys „Polaris“ atstovai tikina, jog suomiai išties vaikosi technikos madų. Parduotuvės kieme stovi ne vienas senesnio modelio sniego motociklas. Atstovai tikina, kad tų modelių, kurių laiku parduoti nepavyko, suomiai neperka net už mažesnę kainą.
Daugumai rūpi nauji kūriniai. Žinoma, prie to prisideda ir suomių pragyvenimo lygis, kuris keletą kartų viršija mūsų tautiečių pajamas. Tačiau apie tai – kitą kartą, o dabar sugrįžkime prie tris dienas trukusių bandomųjų važiavimų, skirtų žiniasklaidos atstovams.
Motovisureigis – prabangos prekė
Pirmąją vizito dieną, po trumpos teorinės dalies ir pažinties su „Polaris“ atstovybės Ranua mieste kolektyvu, sėdome prie vairo. Organizatoriai pirmiausia pasiūlė išbandyti motovisureigius, dar kitaip žinomus SSV (Side by Side Vehicle) trumpiniu. Tai keturračio motociklo agregatus turintys technikos kūriniai.
Ši technika pritaikyta važiuoti šalia pasisodinus keleivį, o kai kuriais atvejais net ir kelis keleivius, įsitaisiusius antroje eilėje vairuotojui už nugaros. Dėl šios priežasties motovisuregiai labiau primena mašinėles nei keturračius.
„Motorider“ atstovai teigia, kad tokių motovisureigių Lietuvoje parduodama nedaug. Veikiausiai dėl to, kad jų kainos – kaip naudoto vidutinės klasės automobilio. Reikia pažymėti, kad „Polaris“ nėra monopolizavęs SSV motovisureigių rinkos – savo kūrinius pirkėjams siūlo ir tokie keturračių gamintojai kaip „Yamaha“, „Honda“, „Kawasaki“, „Can-am“ „CFMOTO“ ar „Arctic Cat“. Naujas toks motovisureigis, priklausomai nuo gamintojo bei komplektacijos, gali kainuoti nuo 15 000 eurų. O jei dar norėsite papildomai įsigyti daugiau LED apšvietimo, muzikos įrangos, daiktadėžių, kaina gali viršyti ir 20 000 eurų.
Būtent dėl šios priežasties motovisureigis yra labiau prabangos prekė ir tokios technikos vidutines pajamas gaunantis lietuvis sau leisti negali. Kur su juo važiuoti? Suomiai važiuoja visur. Rovaniemio miesto gatvėse gyvai pavyko pamatyti SSV motovisureigį, kuriuo suomis atvyko pavakarieniauti į miestelio centrą. SSV motovisureigį galima susikomplektuoti taip, kad jis turėtų ir priekinį stiklą, ir valytuvą, tad su juo važiuoti ir žiemą nėra jokių kliūčių.
Aišku, motovisureigis neatstos komfortiško automobilio, tačiau, kaip dar vienas „žaislas“ tai galinčio įpirkti žmogaus autoparke, SSV yra tikrai neblogas pasirinkimas. „Polaris“ atstovai pripažįsta, kad motovisureigius perkantys suomiai juos labiau naudoja ūkio reikmėms nei eismui bendro naudojimo keliais. Snieguotoje šiaurėje ypač populiaru ant motovisureigių sumontuoti sniego peilius, stumdytuvus, keltuvus, įvairias daiktadėžes.
Verta pažymėti, kad Suomijoje ši technika yra oficialiai registruojama, išduodami valstybiniai numeriai, o vairuoti motovisureigį galima turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Lietuvoje keturračius ir motovisureigius galima vairuoti ir su B kategorija, bet yra išimčių
Taigi kokia situacija Lietuvoje? Jau minėjome, kad kol kas mūsų šalyje motovisureigiai tikrai nėra populiarūs ir jų pardavimai skaičiuojami tik vienetais, tačiau ir Lietuvoje tokią techniką galima registruoti bei legaliai vairuoti viešajame eisme. „Motorider“ atstovas Adomas Gančierius užtikrino, kad nauji ir gamintojo sertifikatus turintys motovisureigiai, taip pat kaip ir keturračiai, legaliai registruojami ir vairuojami Lietuvoje, nors iki šiol internete dar galima rasti daug kontroversiškos informacijos apie tokios technikos registravimą ir kategorijų jos vairavimui reikalavimus.
SSV motovisureigiai, kaip ir keturračiai, yra registruojami savivaldybėse kaip žemės ūkio technika, jiems išduodami žali valstybiniai numeriai. Atitinkamus sertifikatus turintys motovisureigiai priskiriami T1B kategorijai, o jei varomi elektra – T1A kategorijai. Keturračiai priskiriami T3B kategorijai – ratinių traktorių, galinčių įsibėgėti iki 60 km/val. greičio. Jei toks keturratis turi ABS sistemą, leidžiamo greičio limitas gali siekti 80 km/val. Taigi, juos galima vairuoti tiek su B kategorija, tiek su TR1.
Visa ši tvarka galioja tiek motovisureigiams, tiek keturračiams motociklams. Beje, renginio metu buvo galima išbandyti ir Lietuvoje ne itin dažnai sutinkamą keturračio patobulinimą – vikšrinę pavarą.
Vietoje ratų montuojami platūs vikšrai, kurie leidžia klampoti per sniegą ten, kur keturratis su standartiniais ratais nė neįvažiuotų. Renginio metu išbandėme du „Polaris“ keturračius su vikšrais. Itin didelį įspūdį paliko „6x6 Big Boss“ vardu pavadintas monstras. Varomas trimis tiltais, šešiais ratais, turintis krovinių skyrių bei dvi sėdimas vietas galiūnas pusnyse buvo nepralenkiamas.
Tačiau net ir šį monstrą sugebėjome pasodinti giliose sniego pusnyse. Po šio užklimpimo suomiai juokdamiesi mums priminė: „Vyrai, ši technika skirta labiau darbui negu sportui.“ Telieka su tuo sutikti – ši technika yra subalansuota ūkio darbams, tačiau gali tapti ir puikiu įrankiu papramogauti griaunant sniego pusnis.
Kalbant apie Lietuvą derėtų pabrėžti, kad vikšrinė pavara mūsų krašte nėra tas „apgreidas“, kurio reikėtų itin dažnai. Aišku, su vikšrais galima važiuoti ne tik sniegu, bet ir purvynais bei kitomis bekelės elementų turinčiomis vietomis, tačiau reikėtų iškart paskaičiuoti išlaidas. Tokie vikšrai gali kainuoti apie 4000 eurų. Ir jei ant sniego jie kone nesidėvi, tai asfaltas, purvas ar žvyrkelis savaime trumpina jų darbo laiką.
Lietuvoje, ko gero, dažnesnis pirkinys yra standartinius ratus turintis keturratis, kurio eksploatacinė amplitudė gali būti kur kas platesnė – nuo įprastų ūkio darbų, malkų gabenimo, sniego stumdymo, daiktų transportavimo iki sportiško važiavimo siaurais miško keliukais. Galų gale, įprastas keturratis, priklausomai nuo gamintojo ir modelio, naujas gali kainuoti nuo 6–7 tūkstančių eurų.
Ant sniego motociklų užaugę suomiai
Dar viena žurnalistų sesijos diena buvo skirta sniego motociklų bandymams. Čia buvo proga išmėginti 2019-ųjų metų modelius, kurie prekybos vietose daugumoje atstovybių pasaulyje dar tik pasirodys. Sniego motociklą esu vairavęs prieš daugelį metų Švedijoje, tačiau tai tebuvo trumpas prisėdimas prie tuomet dar mažai pažįstamos technikos vairo.
Šįkart su sniegaeigiais susipažinti buvo galima iš arčiau. Į turą sniego motociklų takais ir užšalusiais ežerais leidomės kartu su kitais žurnalistais. Daugelis jų – vietiniai, atvykę iš kitų Suomijos regionų. Per pusdienį teko išmėginti net kelis skirtingus „Polaris“ modelius, tačiau didžiausią įspūdį paliko „Titan“.
Išvaizdus, masyvus, lengvai valdomas ir itin sportiškas. Tokiais epitetais galima apdovanoti „Titan“. Patys „Polaris“ atstovai teigia, kad sniego motociklai yra skirstomi į sportiškesnius ir skirtus ramesniam, kelioninio tipo vairavimui, tačiau „Titan“ buvo kuriamas patenkinti tiek sportišką, tiek ramų važiavimą mėgstantiems pirkėjams. Bene daugiausia įtakos sniego motociklo vairavimo lengvumui turi jo slidės priekyje. Tiesa, ant itin puraus sniego, kurį suomiai įvardija kaip „powder“, reikia ir šiokių tokių sniego motociklo valdymo sugebėjimų.
Važiavimas per it pudra purų sniegą reikalauja darbo kūnu sugebėjimų ir kažkuo primena vandens motociklo vairavimą. Jausmas išties fantastiškas. Kiek pasivažinėjus pavyko atlikti keletą viražų, nors keli nesėkmingi atvejai ir baigėsi virtimu ant šono į beveik metro gylio sniego sluoksnį. Beje, žurnalistų grupę lydėję suomiai netrukus pademonstravo tikrus sniego motociklo vairavimo įgūdžius. Vienas iš instruktorių, vardu Mika, atliko keletą įspūdingų viražų ir net šuolių į orą. Nusijuokėme, kad tokiomis sąlygomis Mika jaunystėje važinėdavo į mokyklą, tad kiekviena pusnis jam yra pažįstama ir kiekvienas manevras sniego motociklu jam yra tarsi refleksas.
Niekas nepasiginčys, kad sniego motociklas yra žavi transporto priemonė, geras laiko praleidimo būdas ir puikus įrankis pasportuoti, mat juo važiuojant kūno raumenys darbo turi į valias.
Tačiau net neverta lyginti suomiškos žiemos su lietuviška. Taip, sniego mes turime, tačiau ne tiek daug ir ne taip ilgai. Ar verta dėl poros savaičių per metus pirkti ir laikyti sniego motociklą? Spręskite patys.
Nori legaliai vairuoti sniego motociklą – išmok valdyti ekskavatorių
Išsiaiškinome, kad Suomijoje sniego motociklai yra registruojami, jiems reikalingas draudimas, kasmet privaloma techninė apžiūra, o vairuoti jį galima turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tai mums patvirtino „Polaris“ atstovai.
O kokia tvarka galioja Lietuvoje – šalyje, kurioje žiemos yra visai kitokios nei Suomijoje ir kurioje sutikti miške vilką yra didesnė tikimybė nei sniego motociklą?
Kadangi Lietuvoje sniego motociklai nėra populiarūs, tai ir teisinė bazė, reglamentuojanti tokios technikos naudojimą ir jai reikalingą vairuotojo pažymėjimo kategoriją, yra kiek dviprasmiška. Internete taip pat gausu įvairios informacijos, kam priskiriami sniego motociklai bei kas gali juos vairuoti. Šį klausimą uždavėme Lietuvos kelių policijos tarnybai.
„Sniego motociklui vairuoti reikalinga SM kategorija, sniego motociklas turi būti įregistruotas pagal Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisykles (savivaldybėje)“, – rašoma policijos atsiųstame atsakyme. Prie atsakymo taip pat pridėta ir šia tema aktuali, dar 2010-aisiais metais teismo priimta nutartis, kuria vadovaujantis dabar formuojama teismų praktika bylose dėl teisės vairuoti sniego motociklą. Šią nuasmenintą teismo nutartį galite paskaityti paspaudę čia.
Reziumuojant šią nutartį verta paminėti, kad sniego motociklą vairavęs pilietis, turėdamas A, B, C, BE, CE kategorijas buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad prie sniego motociklo vairo sėdo neturėdamas tam teisės. Teismas išaiškino, kad norint vairuoti sniego motociklą, jis turi būti įregistruotas, o vairuotojas turi turėti SM kategoriją.
Kur kreiptis, norint gauti SM (savaeigės mašinos) kategoriją? Šią paslaugą teikia ne vairavimo mokyklos, o profesinio rengimo centrai, ruošiantys žemės ūkio ir kitos savaeigės technikos vairuotojus. SM kategorijai priskiriamos kelių infrastruktūros, miško darbų, melioracijos, statybos mašinos, ekskavatoriai, tad ši technika kardinaliai skiriasi nuo sniego motociklo, nors priskiriama tai pačiai kategorijai.
Panevėžio profesinio rengimo centro Mechatronikos profesinio mokymo skyriaus vedėjas Saulius Skukauskas patikino, kad SM kategoriją galima įgyti sulaukus 17 metų ir jau turint pradinę TR1 kategoriją, leidžiančią vairuoti traktorius iki 60 kw galingumo. SM kategorijos kursai sudaryti iš 100 valandų mokymų, trunkančių 2,5 savaitės. Iš jų 40 valandų skirta praktiniam mokymui, kuris vyksta... vienakaušiu ekskavatoriumi.
Taigi norėdamas legaliai vairuoti sniego motociklą, turi mokėti valdyti ekskavatorių. Kiek tame logikos, spręskite patys, tačiau vos judantis ekskavatorius ir sniegu beveik 200 km/val. greičiu galintis skrieti sniego motociklas yra visiškai skirtingi dalykai, tačiau įstatymu jie suplakti į vieną kategoriją.
