Didžiojoje dalyje Vakarų pasaulio saugos diržų dėvėjimas yra privalomas. Už vengimą prisisegti taikomos baudos, o ir apie jų naudą esame girdėję tikrai daug. Tačiau pasitaiko išgirsti ir pasakojimų apie tai, kaip saugos diržai iš tikrųjų sutrukdo išgyventi, o ne išgelbėja nuo mirties kraupių avarijų metu. Kaip yra iš tikrųjų?
Avarijos yra viena iš pagrindinių jaunesnių nei 54 metų žmonių mirties priežasčių.
Automobilių avarijos yra viena iš pagrindinių jaunesnių nei 54 metų žmonių mirties priežasčių. Taip yra ne todėl, kad jaunesni žmonės prasčiau ar neatsakingiau vairuoja, o todėl, kad vyresnius dažniau pasiglemžia širdies ligos.
Šiuolaikiniai automobiliai turi daugybę papildomų saugumo sistemų, tačiau dar visai neseniai būtent saugos diržai ir oro pagalvės buvo pagrindinės priemonės automobilio keleiviams išgelbėti.
2009 metais iš visų automobilių avarijose JAV žuvusių žmonių 53 proc. nesegėjo saugos diržų. Panaši statistika pastebima eilę metų ir ne tik JAV. Manoma, kad toks iš statistikos paimtas skaičius ir yra priežastis, kodėl saugos diržai laikomi pavojingais – juk beveik tiek pat žmonių žūva su jais, kiek be jų.
Tačiau tame logikos mažai, nes didžioji žmonių dalis saugos diržus segasi kaskart įsėdę į automobilį. Tai, ar esate prisisegę saugos diržu, neturi įtakos jūsų rizikai pakliūti į avariją. Taigi kai absoliuti dauguma segasi saugos diržus, tačiau žuvusiųjų statistikoje sudaro tik pusę, saugos diržų privalumai yra akivaizdūs.
Kai absoliuti dauguma segasi saugos diržus, tačiau žuvusiųjų statistikoje sudaro tik pusę, saugos diržų privalumai yra akivaizdūs.
Kaip veikia saugos diržai
Saugos diržai sulaiko žmogaus kūną nuo per didelio judėjimo automobilyje ar tiesiog iškritimo iš jo. Esate kur kas saugesni prisegti prie saugumo reikalavimus atitinkančių sėdynių nei besimakaluodami besivartančiame automobilyje. Visgi avarijų metu diržas iš tiesų tampa skausmo šaltiniu, dėl to, kad neįmanoma švelniai išlaikyti žmogaus kūno prieš automobilį veikiančias jėgas.
Saugos diržai po autoįvykių gali palikti ryškias mėlynes, tačiau sužeidimai gali būti ir kur kas rimtesni. Medikai po stiprių autoįvykių perspėja žmones stebėti savo šlapimą ir išmatas – gali būti, kad jose pasirodys kraujas. Taip pat gali pasunkėti kvėpavimas, prasidėti skausmas pilvo srityje. Gali būti, kad šiuos simptomus pajusite tik praėjus kuriam laikui po avarijos, tačiau vis tiek reikėtų kreiptis į gydytojus – tokiose situacijose atsarga gėdos nedaro.
Galiausiai, reikėtų pasakyti, kad saugos diržų naudojimas kai kuriais atvejais kelia klausimų ir specialistams. Kaip saugos diržus turėtų dėvėti vaikai, kurie yra pakankamai maži, tačiau jau per dideli specialioms kėdutėms? Atsakymus rasite čia.
Ką daryti nėščiosioms? Besilaukiančioms mamoms kuriami net ir specialūs saugos diržai, nors ir įprastus stengiamasi užsisegti taip, kad jie neitų per pilvą.
Taigi saugos diržus prisisegti yra būtina. Gerai tai, kad šiais laikais apie tai primena ne tik kelių eismo taisyklės ir baudos, bet ir patys automobiliai.
