Latvijos valstybinės kelių įmonės „Latvijas Valsts ceļi“ atstovas Karlis Bajarsas atskleidė, kaip valstybė sprendžia vieną opiausių asfaltuotų kelių eksploatacijos problemų – provėžų susidarymą.
Kad Latvijos kelininkai efektyviai tvarkosi su provėžomis, pripažįsta ne vien ekspertai, bet ir dažnai į kaimynę vykstantys vairuotojai. Viešojoje erdvėje dažnai galima išvysti komentarų, kad kirtus Latvijos sieną kelio dangos kokybė pastebimai geresnė.
Ne vienų metų latvių patirtis kovojant su provėžomis keliuose atskleidė, kad kelio patvarumo paslaptis, be kitų parametrų, tokių kaip oro tuštymių asfalto dangoje kiekis, dažnai slypi parenkant bitumą (rišančiąją asfalto medžiagą) projektuojant konkrečius kelio ruožus:
„Problemas dažniausiai fiksuodavome, kai asfalto mišiniams panaudodavome nemodifikuotą bitumą, kuris yra mažiau elastingas“, – atskleidė Latvijos kelininkas.
Ekspertas taip pat dėstė, kad Latvijos valstybinė kelių įmonė itin daug dėmesio skiria tiesiamo kelio ruožo eismo intensyvumo veiksniui: kuo labiau apkrautas kelio ruožas planuojamas, tuo aukštesni naudojamų medžiagų parametrai reikalaujami.
Estų sprendimas: ne vien bausti, bet ir apdovanoti
Estijos kelių tyrimo bendrovės „Teede Technokeskus“ tyrimų vadovas Marekas Truu teigė, kad per pastaruosius 5 metus Estijos keliai pastebimai pagerėjo, ir tam įtakos turėjo valstybinė finansinių paskatų iniciatyva.
„Paprastai kelius tiesiantys rangovai gauna baudas, kai jų darbo rezultatai neatitinka nustatytų reikalavimų, ir negauna jokių paskatų, jei padaro geriau, nei reikalaujama. 2018 m. valstybinė Estijos kelių agentūra pradėjo ieškoti labiau subalansuoto būdo, kuris paskatintų kelininkus nesiorientuoti tik į nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Taip, be baudų, atsirado ir premijų sistema, pagal kurią rangovai gauna papildomas pinigines išmokas, jei jų nutiesto kelio parametrai viršija reikalavimus“, – sakė M. Truu.
Anot jo, tradicinė baudomis paremta sistema lemia tokį rangovų veikimą, kai rangovas stengiasi tiksliai įgyvendinti nustatytus kokybinius reikalavimus, o premijos už papildomas pastangas nulemia geresnę asfalto dangos kokybę.
Jis pabrėžė, kad estiška sistema yra dinamiška ir veikia progresyvumo principu – kuo geresni rezultatai pasiekiami, tuo didesnė premija išmokama.
Valstybinė Estijos transporto agentūra yra suskaičiavusi, kad kelininkams išmokėtos premijos per laiką atsiperka ir finansiškai, nes geresni nutiesto kelio parametrai lemia ilgesnį dangos eksploatavimo laiką, mažesnes išlaidas remontui.
Estijos atstovas akcentavo, kad šios šalies kelių agentūra labai daug dėmesio skiria ir asfalto dangos homogeniškumo parametrams, nes šie lemia kelio kokybę ir ilgaamžiškumą. „Vos 5 proc. netinkamos kokybės naujai nutiesto kelio ploto lemia, kad remonto poreikis iškyla 20–50 proc. greičiau“, – tyrimų duomenis citavo M. Truu.
Estų kelių eksperto įsitikinimu, kelių tiesybos bendrovės turi būti motyvuotos gerinti kelio homogeniškumo parametrus ir turi būti įgalintos laisvai pasirinkti metodus, kurie joms leistų šį tikslą pasiekti.
Taikant ne tik baudimo, bet ir motyvavimo sistemą pasiekiamas visoms pusėms geriausias įmanomas rezultatas. Laimi ir galutiniai kelio naudotojai, ir kelio rangos įmonės.
Tiesiamo kelio parametrus stebi realiuoju laiku
Lietuvoje statybos darbų ir medžiagų atitiktį reikalavimams vertinančios valstybės bendrovės VIAMATIKA laboratorijos vadovas Andrius Baltrušaitis atkreipė dėmesį, kad estai jau gali realiuoju laiku kontroliuoti klojamo kelio temperatūrinius parametrus (angl. real-time thermal scanning), kai specialios kameros įrengiamos ant kelių tiesimo technikos, o apdoroti duomenys tiesiogiai siunčiami Valstybinei kelių agentūrai“, – pasakojo A. Baltrušaitis.
Anot jo, šios technologinės pastangos reikalingos todėl, kad temperatūra labai smarkiai veikia klojamo asfalto ir kartu būsimojo kelio kokybę. „Jei asfaltas klojamas ir tankinamas esant šaltam orui ir nėra užtikrinama pakankama asfalto mišinio temperatūra, gali nukentėti kelio dangos kokybė. Toks kelio ruožas nebus patvarus, jame greičiau susidarys provėžos, atsiras plyšių ir duobių, reikės daugiau pinigų skirti remontui“, – teigė A. Baltrušaitis.
Ragina perimti gerąsias kaimynų praktikas
Kokybinius kelių parametrus apibrėžia oficialūs norminiai dokumentai. Lietuvoje šiuos teisės aktus ruošiamasi atnaujinti šįmet. Už tai atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Geroji Estijos kelių tyrimo bendrovės ir Latvijos valstybinės kelių įmonės praktika kovojant su provėžomis keliuose – ypač didelis dėmesys skiriamas rato vėžės susidarymo bandymams.
Toks bandymas atliekamas tiriant ir klojamą asfalto mišinį, ir jau įrengtą kelio dangą. Atnaujintuose dokumentuose, kaip teigiama, bus numatytas ir šis kontrolinis bandymas. Taip pat skiriamas didesnis dėmesys eismo intensyvumo veiksniui, todėl projektuotojams bus aiškiau, kokias medžiagas parinkti konkrečiam kelio ruožui.
Lietuvos kelių sektoriaus mokslo ir verslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko įsitikinęs, kad Lietuvai būtina pasinaudoti kitų Baltijos ir Skandinavijos šalių gerosiomis praktikomis, siekiant užtikrinti patvaresnę kelio dangą, nes brangesni, bet aukštesnių parametrų keliai tinkami eksploatuoti ilgiau ir reikalauja mažiau remonto, todėl ilguoju laikotarpiu sutaupoma mokesčių mokėtojų lėšų.
