„Apklausos duomenys leidžia teigti, kad mūsų šalies gyventojai didesniu KET pažeidimu laiko automobilio vairavimą, kuris galimai yra techniškai netvarkingas nei vairavimą be teisių. Per pastaruosius metus be vairuotojo pažymėjimo vieną ar kelis kartus automobilį vairavo 25 proc. respondentų. Tai 10 procentinių punktų daugiau nei vairuotojų, kurie prisipažino važiavę su automobiliu, kurio techninės apžiūros rezultatų kortelės galiojimas buvo pasibaigęs”, – pastebi „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Ketvirtadalis (25 proc.) tyrimo dalyvių linkę neteisti žmonių važinėjančių automobiliais, kurių techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs: 14 proc. tokį nusižengimą pateisina tuo atveju, jei automobilis yra techniškai tvarkingas, 9 proc. – tuomet, jei automobilio gedimai nekelia pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, 2 proc. apskritai tame nemato nieko blogo.
71 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų atsakė, jog patys nevairuotų ir jokiais atvejais nepateisina kitų, vairuojančių automobilius, kurių techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs.
Didžioji dalis žmonių supranta atsakomybę, kurią prisiima vairuotojas ne tik už savo, bet ir kitų gyvybę bei sveikatą
„Tai – nemažas procentas, kuris rodo, kad didžioji dalis žmonių supranta atsakomybę, kurią prisiima vairuotojas ne tik už savo, bet ir kitų gyvybę bei sveikatą. Tačiau noriu pabrėžti, kad automobilio priežiūra reikia rūpintis visus metus, o ne tik prieš važiuojant į techninės apžiūros saloną. Automobilį rekomenduojame profilaktiškai tikrinti pasikeitus oro sąlygoms, sezonui bei iš karto pastebėjus galimų gedimų signalus“, – teigia R. Bieliauskas.
Draudimo ekspertas pabrėžia, kad gyventojų švietimas turi nesustoti, o vairuotojų atsakomybę geriausiai skatina ne baudos, o kitų vairuotojų ir keleivių netolerancija įvairiems KET pažeidimams. Todėl, visų pirmiausia, žmonės patys turi skleisti tvarkingo eismo kelyje kultūrą vieni kitiems.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Lietuvos miestuose, rajonuose ir kaimo vietovėse buvo apklausta 1006 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.