Epochos simbolis – sudaužytas senas BMW?
Lietuvos banko ekspertas Raimondas Kuodis kiek anksčiau paleido į interneto platybes frazę, kuri nuvilnijo labai plačiai – kad epochos simboliu tapo sudaužytas BMW.
Reikėtų pridurti, kad sudaužytas BMW tampa ir karstu, jei neveikia jo saugos pagalvės.
SRS sistemos mirtinų traumų tikimybę avarijos metu sumažina maždaug 30 proc.
Daugeliui internautų kilo klausimas – gal kažkas negerai su BMW oro pagalvėmis? Skubame jus nuraminti – negerai su mūsų vairuotojais, vairuojančiais nebenaujus BMW.
15min jau rašė apie BMW avarijos Kaune, kurios metu žuvo trys žmonės aplinkybes, kurios viską ir paaiškina. Vairuotojas avarijos išvakarėse ieškojo, kas „užgesintų“ prietaisų skydelyje degančias lemputes. Kitaip tariant, velionis ieškojo būdų apgauti techninės apžiūros darbuotojus. Beje, viena iš degusių signalinių lempučių rodė airbagų (oro pagalvių) sistemos gedimą.
Be abejo, ši aplinkybė nebuvo avarijos priežastis. Tačiau toks vairuotojo požiūris (galingu automobiliu važinėti neveikiant gyvybę galinčioms išgelbėti sistemoms), atskleidžia tendenciją – užuot pasirūpinę saugumu, daugelis vairuotojų geriau jau apgaus tikrintojus ir važinės, rizikuodami savo ir keleivių gyvybe. Arba pirks prabangios markės automobilį, tegul ir netvarkingą, užuot išleidę pinigus ne tokiam prabangesniam, tačiau tvarkingam.
Iki 70 proc. naudotų automobilių, kurie prieš pirkimą yra patikrinami autorizuotuose servisuose, yra netvarkingi, neatitinka pirkėjo lūkesčių.
Kaip 15min teigė vienas saugaus eismo specialistų, iki 70 proc. naudotų automobilių, kurie prieš pirkimą yra patikrinami autorizuotuose servisuose, yra netvarkingi, neatitinka pirkėjo lūkesčių.
Dažniausiai minimos trys priežastys: po avarijos netinkamai atstatytas, todėl nesaugus, neveikia gyvybiškai svarbios funkcijos arba suklastota rida. Tarkime, koks nors taksi dirbęs „Prius“, nuvažiavęs 700 tūkst. km, parduodamas tik su 200 tūkst. rida. Nes to tikisi pirkėjai. O kaip dažnai naudotuose automobiliuose nėra saugos pagalvių arba jos įdėtos tik dėl vaizdo?
Kalbintų autorizuotų dirbtuvių vadovai tikslaus procento nenurodė – kiek procentų naudotų automobilių, atvežtų patikrai, negali dalyvauti eisme dėl savo būklės.
„Toyota“ atstovo UAB „Mototoja“ serviso vadovas Romas Žalnierukynas sakė, kad dažniausios problemos – nekokybiškai atstatytas ir nekokybiškai nudažytas kėbulas po įvykio, nekokybiškai vadinamųjų auksarankių atlikti remonto darbai ir dyzelinių variklių su didelėmis ridomis nusidėvėjimai. Problemų su oro pagalvėmis dažniausiai kyla tuomet, kai automobilis yra po didelio kėbulinio remonto, dažniausiai atvežtas iš JAV (apie 30 proc. atvejų).
Per mėnesį patikrinama iki 30 nenaujų BMW
BMW prekės ženklo vadovas Lietuvoje Martynas Daujotas sako, kad, skaičiuojant „Krasta Auto“ servisuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Marijampolėje patikrinamus automobilius, per mėnesį jų skaičius svyruotų nuo 15 iki 30. Dažniausiai tikrinami naujesni nei septynerių metų amžiaus automobiliai.
Pasak M.Daujoto, tikėtina, kad pirkdami nenaujus BMW automobilius, klientai renkasi juos tikrinti ne oficialaus atstovo servisuose arba, neretai pervertindami savo žinias, automobilio būklę įvertina patys ar klausdami labiau patyrusių draugų, kolegų, tėvų vertinimo. Dažnu atveju tai gali baigtis nuostoliais įsigijus ir jau pradėjus eksploatuoti automobilį, nes gedimai, kurių šalinimas kainuoja brangiausiai, dažnai nėra matomi plika akimi.
„Krasta Auto“ neturi detalios statistikos, tačiau M.Daujotas tikina, kad didžioji dalis įmonėje patikrinamų automobilių atitinka keliamus saugos reikalavimus ir gali būti eksploatuojami Lietuvos keliuose. Nors, žinoma, pasitaiko visko. Taip pat ir automobilių su klastota rida.
„Apie tai visuomet informuojame planuojančius įsigyti tikrinamą automobilį. Kartais tai tampa svarbiu kriterijumi galutinai apsisprendžiant dėl automobilio pirkimo“, – sakė Martynas Daujotas.
Pasak BMW prekės ženklo atstovo, dažniausiai fiksuojami trūkumai yra susiję su kėbulo dalių pažeidimais, važiuokle. Oro pagalvių sistemos defektai įmonėje tikrinamuose automobiliuose yra reti. Be to, norint ne tik su diagnostine įranga, bet ir fiziškai patikrinti, ar oro pagalvė yra įmontuota, reikia atlikti ardymo/surinkimo darbų, kurių klientai nepageidauja atlikti taupydami laiką ir kaštus.
Ką daryti, kad Lietuva netaptų sąvartynu ir kapinynu?
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas sako, kad techninių apžiūrų centrai negali keisti techninės patikros algoritmo. Tačiau įstatymų leidėjai galėtų keisti automobilių įvežimo į Lietuvą tvarką ir tokiu būdu išgelbėti nuo sąvartyno likimo.
Užuot iš esmės sprendę problemą, labai dažnai stengiamasi ją paslėpti.
„Deja, ši nelaimė (kai Kaune BMW avarijoje žuvo trys žmonės – red. past.) dar kartą apnuogino lietuviško mentaliteto problemas – užuot iš esmės sprendę problemą, labai dažnai stengiamasi ją paslėpti.
Saugos oro pagalvės yra viena iš dažniausiai į tokias „slėpynes“ įtraukiamų automobilio sistemų. Taip yra todėl, kad incidento metu suveikusią vieną oro pagalvę pakeisti nauja kainuoja iki 500 eurų. Tačiau smūgio metu davikliai aktyvuoja ir keleivio oro saugos pagalvę. Be to, suveikia pirotechniniai saugos diržų mechanizmai, kuriuos remontuoti kainuoja ne ką mažiau. Priklausomai nuo automobilio markės, modelio bei serviso darbų įkainių, kokybiškas šių sistemų atstatymas gali kainuoti apie 2000 eurų.
Kokybiškas saugos pagalvių atstatymas gali kainuoti apie 2000 eurų.
Turint galvoje vidutinį Lietuvos transporto parko amžių (jis siekia beveik 15 metų), toks remontas daugeliu atvejų viršytų ar prilygtų vidutinei automobilio rinkos kainai ir neatrodytų racionalus ekonominiu požiūriu.
Dėl šios priežasties servisų meistrai labai dažnai sulaukia prašymų ne atstatyti oro pagalvių ir saugos diržų darbą kontroliuojančią sistema SRS (angl. supplemental restraint system – papildoma apsaugos sistema), bet į atitinkamą elektronikos grandinę įmontuoti tam tikras varžas. Jos apgauna automobilio kompiuterį ir siunčia signalą, esą su šia saugos sistema viskas tvarkoje.
Sužinoti, kaip yra iš tiesų, galima vieninteliu būdu – ardant automobilį. Tačiau privalomosios techninės apžiūros metu tokia galimybė net teoriškai nėra numatyta“, – pabrėžia techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Saugos oro pagalvės vairuotojui bei keleiviui privalomu automobilių saugos atributu tapo 1998-aisiais. Technikos ekspertų teigimu, efektyviai veikiančios SRS sistemos mirtinų traumų tikimybę avarijos metu sumažina maždaug 30 proc.
Vienas, bet labai svarbus specialisto patarimas
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis situaciją komentuoja taip:
„Yra tik vienas patarimas, kaip galime įsitikinti, ar automobilio oro pagalvių
sistema veikianti, ar apskritai automobilyje ji yra, tai nuodugnus automobilio patikrinimas autorizuotame ar specializuotame autoservise. Ne paslaptis, kad iš Vakarų Europos į Lietuvą dažniausiai atkeliauja dviejų tipų automobiliai: arba su didelėmis ridomis, arba apgadinti eismo įvykio metu.
Pastaruosius remontuojant kartais bandoma taupyti saugumo sąskaita: nesudedamos tikros oro pagalvės, sudedami jų muliažai, pagalvių varžos, neleistinai suremontuojamas pagrindinis oro pagalvių kompiuteris. Neapdairus automobilio pirkėjas dažnai nepatikrina automobilio techninės būklės, automobilio saugos sistemų.
Lietuvoje yra įvykęs ne vienas priešpriešinis susidūrimas, kurio metu žuvo žmonės, kai nesuveikdavo oro pagalvės, tačiau išgyvendavo kito automobilio vairuotojas ar keleivis, suveikus saugos sistemoms (oro pagalvėms, saugos diržų įtempėjams).
V.Pumputis: ne tik oro pagalvės apsaugo vairuotoją nuo mirties.
Kai kurie vairuotojai nežino, kad ne tik oro pagalvės apsaugo vairuotoją nuo mirties. Stipraus eismo įvykio metu oro pagalvės ir saugos diržų įtempėjai, kurie suveikia vienu metu, padeda išsaugoti gyvybę. Saugos diržai pritraukia vairuotoją prie sėdynės, oro pagalvės
sušvelnina smūgį. Jeigu šių sistemų nėra, eismo įvykio metu, priklausomai nuo važiavimo greičio, išgyvenimo tikimybė mažėja.
Kai kurie vairuotai mano, kad galiojančią techninę apžiūrą (TA) turintis automobilis yra saugus. TA metu tik patikrinama, ar veikia oro pagalvių indikacinės lemputės, tačiau nepatikrinama ar jos fiziškai yra.
Techninės apžiūros metu tik patikrinama, ar veikia oro pagalvių indikacinės lemputės, tačiau nepatikrinama ar jos fiziškai yra.
Suprantama, jeigu pavyksta akivaizdžiai pastebėti trūkumus, automobilis TA nepaeina. Prisiminkime, kad TA siekiama, kad transporto priemonės apžiūra per visą jos naudojimo laiką turėtų būti palyginti paprasta, greita ir nebrangi, tuo pačiu veiksminga užtikrinant TA direktyvos tikslus.
Direktyvos reikalavimai numato saugos pagalvės vizualią apžiūrą ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimą, tačiau šis metodas ne visuomet veiksmingas, ypač jeigu susiduriama su klastotės atvejais (demontuota oro pagalvė ar užgesinta kontrolinė lemputė).
Šiandien technikos lygis leidžia tik atlikus papildomus komponentų ardymo darbus (ekspertinius tyrimus) išsamiai įvertinti minėtos saugos sistemos būklę. Todėl verta priminti, kad eismo saugumas yra pačių vairuotojų rankose. Jeigu kyla abejonių dėl tam tikrų komponentų būklės, vairuotojas turi galimybę kreiptis į specializuotą servisą ir gauti reikiamą konsultaciją, įvertinimą“.
