Deja, statistika rodo, kad ne vienam vairavimo stažo neturinčiam jaunuoliui tai tampa tikru iššūkiu: dažniausiai avarijas kelyje sukelia jaunuoliai iki 25 metų, o lietinguoju metų laiku avaringumas, sukeltas studentų, padidėja net 20 proc. Ką daryti, kad kelionė nuosavu automobiliu studentui iš tiesų taptų naudinga, o ne daug streso ir galbūt net finansinių nuostolių atnešančiu iššūkiu?
„Vairuotojais siekia tapti vis jaunesni, skaičiuojame, kad net 80 proc. vairavimo mokyklos mokinių būna 17–21 metų. Jie pasižymi dideliu entuziazmu ir noru kuo greičiau savarankiškai valdyti transporto priemonę. Toks ryžtas tik sveikintinas, kadangi palengvina mokymosi procesą, tačiau taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybės nustatytų privalomų 30 vairavimo pamokų gali nepakakti, norint kelyje judėti laisvai ir saugiai“, – komentuoja Dainoras Grigalius, vairavimo mokyklos savininkas ir vairuotojų mokytojas.
Savo srities profesionalai įvardija pagrindines situacijas, kuriose jauniems vairuotojams dažniausiai kyla sunkumų, ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti.
Pirmiesiems važiavimams – pagalbinės priemonės
Pagrindinis sunkumas jauniems vairuotojams – tinkamai įvertinti savo bei aplinkinių vairavimo įgūdžius. Vieni vairuotojai perdėtai savimi pasitiki, o kiti nedrįsta važiuoti šalia nepasisodinę ilgą vairavimo stažą turinčio vairuotojo. Todėl tam, kad visi kelyje jaustųsi saugiau ir žinotų, ko galima tikėtis iš kitų vairuotojų, neturintiems dviejų metų vairavimo stažo Lietuvoje yra privaloma ant automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje.
D.Grigalius pataria paisyti šios taisyklės ne vien dėl to, kad neturint ženklo gresia bauda: „Tai perspėjimas aplinkiniams eismo dalyviams, kad vairuotojas neturi reikiamų įgūdžių ir nestandartinėse situacijose gali pasielgti neadekvačiai: vietoje pagreitinimo stabdyti, netikėtai pasukti į kitą juostą. Tiesa, pastebime, kad „patyrę“ vairuotojai labai greitai pamiršta, jog patys neseniai buvo jų vietoje, ir jaunų vairuotojų atžvilgiu taip pat elgiasi netinkamai – nesilaiko saugaus atstumo, signalizuoja už per lėtai atliekamus manevrus, taip sukeldami psichologinį spaudimą.“
Tai reiškia, kad atsitikus nelaimei, nebūtinai dėl eismo įvykio bus kaltas nepatyręs vairuotojas. Tokiu atveju svarbiausia nepasimesti, idealu, jeigu vairuotojas turi registratorių.
„Jaunam vairuotojui jau pats vairavimas neretai yra stresas, o jeigu įvyksta avarija, kurios kaltininkas nėra aiškus – nepatyręs žmogus visai išsigąsta, pasimeta ir prisiima atsakomybę už galimai kito vairuotojo kaltę. Tokioms situacijoms spręsti studentams be galo svarbūs tampa vaizdo registratoriai – jie padeda išsiaiškinti tiesą ir neretai padeda pasimokyti iš savo ar svetimo klaidų“, – teigia „Acme Europe“ produktų vadybininkas Laimonas Radzevičius.
Greitam prisitaikymui – eismo kultūros perpratimas
Kaip dar vieną didelį iššūkį jauniesiems vairuotojams D.Grigalius įvardija skirtingą miestų kelių eismo kultūrą ir pasikeitusią aplinką. Atvykus iš mažesnio miestelio, skirtumas akivaizdus – eismas intensyvesnis, daugiau žiedinių sankryžų, be to – sunkiai kontroliuojamas ir didelis pėsčiųjų srautas.
Nežinodami tikslaus maršruto, vairuotojai rikiuojasi per vėlai, blaškosi tarp eismo juostų.
„Nežinodami tikslaus maršruto, vairuotojai rikiuojasi per vėlai, blaškosi tarp eismo juostų, be to, dažnai važiuoja lėčiau nei visas srautas – eismas dideliame mieste vyksta dar ir pagal savas vietines taisykles, todėl net ir tvarkingai vairuojantis, taisyklių besilaikantis žmogus gali jaustis nesaugiai“, – sako vairavimo mokytojas.
Pirmiausia jaunam vairuotojui rekomenduojama prieš vykstant į nepažįstamą miestą gerai išstudijuoti jo žemėlapį, planuojamus važiuoti maršrutus arba įsigyti dėmesio neblaškančias navigacijos priemones. Taip pat svarbu iš anksto pasidomėti saugiomis automobiliui palikti stovėjimo vietomis ir atkreipti dėmesį, ar stovėjimo aikštelės yra filmuojamos, kadangi dalis eismo įvykių užfiksuojami automobilio savininkams net nebūnant transporto priemonėse.
Skaičiuojama, kad 2016 m. Lietuvoje naudotą automobilį įsigyti buvo galima už vidutiniškai 3,8 tūkst. eurų, o naujo kaina siekė net 21 tūkst. eurų. Tad nesaugoma vieša aikštelė ar daugiabučio kiemas gali reikšti ir labai skaudžius finansinius praradimus.
Dar keli patarimai kelionę į didmiestį jau planuojantiems vairuotojams – iš anksto pasiruošti galimam psichologiniam kitų eismo dalyvių spaudimui, dar kartą perskaityti kelių eismo taisyklių knygelę, o pirmuosius važiavimus daryti ne piko metu, kai eismas nėra toks intensyvus – taip bus galima kur kas geriau įsidėmėti maršrute esančius kelio ženklus, iš anksto suplanuoti reikiamus posūkius.
