Kalbamės su dviem jaunais pašnekovais – Simuliatorių akademijos treneriu Ignu Abečiūnu ir lenktynininku Roku Baciuška.
Rokas Baciuška sako, kad labai dažnai tai yra tiesa: „Manyčiau, kad taip. Daugelis jaunų žmonių stengiasi nusipirkti kuo geresnius automobilius ir kiek pavaidinti kelyje. Neretai išgirstame apie skaudžius eismo įvykius, kuriuos sukėlė būtent jauni vairuotojai, vairuojantys galingus automobilius ir smarkiai viršiję greitį.“
Paklaustas, ar ir pats gatvėje vairuoja rizikingai, jaunasis sportininkas sako: „Gatvėje tikrai vairuoju saugiai ir atsakingai. Negaliu pažeisti kelių eismo taisyklių, esu sportininkas ir turiu rodyti gerą, o ne blogą pavyzdį. Tiesa, pamenu tik vieną kartą esu netyčia viršijęs greitį. Ten, kur jis leistinas 50 km/h važiavau 60 km/h. Beje, ne mieste. Tai buvo žioplumas, o ne noras lėkti greičiau.“
R.Baciuška tikina kelyje visada važiuoja laikydamasis eismo taisyklių, o rizikuoja – trasoje: „Vairavimas kelyje ir trasoje skiriasi. Trasoje važiuoji maksimaliai, kiek gali spaudi akseleratoriaus pedalą, kovoji su kitais priešininkais, tačiau visa aplinka yra pritaikyta būtent varžyboms – tiek trasa, tiek automobilis. Trasoje visai kitokios sąlygos nei gatvėje, nėra atsitiktinių eismo dalyvių, net jei atsitrenksi į kitą automobilį, neatsitiks nieko panašaus, kas atsitiktų kelyje. O kelyje važiuoji pagal taisykles ir saugai save bei kitus. Nes jei kelyje nesaugai savęs, vadinasi, keli grėsmę ir kitiems.“
Nes jei kelyje nesaugai savęs, vadinasi, keli grėsmę ir kitiems.
Gatvė – saugiam eismui, trasa – pramogai
Ką patartumėte jauniems vairuotojams, kurie nori išbandyti galingus automobilius, pajusti jų galią?
„Yra organizuojamos įvairios varžybos mėgėjams uždarose lenktynių trasose. Daugybė įvairių projektų, ir vasarą, ir žiemą, kuriuose galima išbandyti ir save, ir automobilį saugiai ir nekeliant grėsmės kitiems. Galima išsinuomoti trasą ar specialią aikštelę, kurioje galima smarkiau paspausti greičio pedalą“, – siūlo R.Baciuška.
Esi atsakingas už šalia esantį
„Kai norisi pavaidinti prieš draugus, reikia pagalvoti, kad esi atsakingas už šalia sėdinčio draugo gyvybę ir besipuikuodamas ja rizikuoji“, – pataria R.Baciuška. Jis sako suprantantis, kad daugeliui sunkiau važiuoti leistinu greičiu, norisi kuo greičiau nuvažiuoti iki tam tikro taško.
Kai norisi pavaidinti prieš draugus, reikia pagalvoti, kad esi atsakingas už šalia sėdinčio draugo gyvybę ir besipuikuodamas ja rizikuoji.
„Reikia turėti šaltų nervų ir važiuoti leistinu greičiu, jo neviršyti, kaip kad daro dauguma. Juk gali būti, kad jei lėksi, tiesiog niekada nepasiekti savo kelionės tikslo.“
Ne amžius – bet kultūra yra iššūkis
Simuliatorių akademijos treneris Ignas Abečiūnas mano, jog rizikingai vairuojančių nereiktų skirti į amžiaus grupes: „Kaip žmogus vairuoja, labiau priklauso ne nuo jo amžiaus, bet nuo dėmesio paskirstymo. Kalbant apie jaunesnius vairuotojus, jie didžiąją dalį savo dėmesio, kuris turi būti nukreiptas į vairavimą, skiria naršymui išmaniuosiuose įrenginiuose bei pokalbiams telefonu. Ir tai atitraukia dėmesį nuo vairavimo, dėl to įvyksta eismo įvykiai.“
Kiti eismo įvykiai įvyksta dėl greičio viršijimo.
Neišskirčiau čia tik jaunų vairuotojų, tai jau mūsų visos visuomenės problema.
„Dažniausiai taip atsitinka dėl pernelyg didelio pasitikėjimo savimi. Neišskirčiau čia tik jaunų vairuotojų, tai jau mūsų visos visuomenės problema“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ir iliustruoja savo teiginį daugeliui pažįstama situacija: „Jaunas žmogus vos tik sėdęs prie vairavimo mokyklos automobilio vairo susiduria su realybe, kad jis, laikydamasis eismo taisyklių, taip važiuoja vienintelis ir lėčiausiai visame kelyje. Visi kiti rodo, kad yra „normalu“ pažeidinėti kelių eismo taisykles. Ir taip elgiasi visų amžiaus grupių vairuotojai.“
„O juk turėtume gerbti supančią aplinką ir stengtis sėdus prie vairo vairuoti, o ne daryti pašalinius darbus. Jei pasižvalgytume, pamatytume, kad beveik kas antrame automobilyje žmogus arba kalba telefonu arba į jį žiūri. Tai rodo, koks požiūris į saugumą bei eismo kultūrą jau suformuotas. Manau, reikia pradėti pokyčius nuo savęs. Jei toliau gyvensime mąstydami, kad nieko čia neatsitiks, tai taip ir liksime tokiame pat lygmenyje“, – sako I.Abečiūnas.
Jis pataria, kad tie vairuotojai, kurie jaučia, jog turi priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, arba nevairuotų, arba saugiai ir leistinoje vietoje sustotų pamaitinti tą norą gauti papildomos informacijos ir tada jau koncentruotųsi į vairavimą.
„Turime būti dėmesingesni kelyje. Ne tik didžiulis greitis, bet ir bet kokia klaida, dėmesio atitraukimas vairuojant mieste, gali turėti labai skaudžias pasekmes tiek pačiam vairuotojui, tiek niekuo dėtam dviratininkui ar pėsčiajam“, – perspėja jis.
Greičio viršijimas ir taisyklių nepaisymas – ne geri vairavimo įgūdžiai, bet priešingai, nevykę.
Juk viena prarasta sekundė gali kainuoti kartais žmogaus gyvybę. Turime tai suprasti. „Dėmesingumas, drausmė ir atsakomybė prieš kitus eismo dalyvius yra gero vairuotojo savybės. Greičio viršijimas ir taisyklių nepaisymas – ne geri vairavimo įgūdžiai, bet priešingai, nevykę.
Tas, kuris lekia gatvėse, kaip beskubės, greičiau nenuvažiuos, – sako vairavimo treneris, – pats požiūris, kad neskubėdamas, bet adekvačiai reaguodamas į eismą, besilaikydamas taisyklių nuo taško A iki B atvyksi taip greitai ar dar greičiau nei pavojingai manevruodamas ir net provokuodamas avarines situacijas.“
Na, o tiems, kam norisi pamaitinti adrenalino poreikį, I.Abečiūnas pataria važiuoti į uždarą lenktyninę trasą ir ten išmėginti savo ar savo automobilio galimybes.
Branginkime gyvybę. Mažinkime greitį
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos