Lygiai taip pat neseniai viešumoje pasirodė kelių mėnesių senumo „Volvo XC60“ istorija, kai incidento metu nesuveikė nė viena oro pagalvė, nors automobilis patyrė du smūgius. Ačiū Dievui, šio įvykio metu niekas nežuvo.
Redakcija ir aš asmeniškai sulaukiau nemažai klausimų: kaip tai įvyko? Kodėl tai įvyko? Ir ar tai normalu?
Visų pirma, truputis istorijos.
Kaip atsirado saugos pagalvės
Oro pagalvės keleiviniams automobiliams buvo pristatytos Jungtinėse Valstijose maždaug 1970-ųjų viduryje. Jos buvo siūlomos kaip patogi alternatyva saugos diržams, siūlydamos panašaus lygmens apsaugą susidūrimo metu.
„Ford“ pristatė bandomąją automobilių su oro pagalvėmis flotilę 1971 metais. 1973 metais jais pasekė ir „General Motors“ bei „Chevrolet“.
Tačiau dėl keleto nesėkmių, kurias patyrė bandomieji modeliai su oro pagalvėmis (buvo įtariama, kad kelias mirtis avarijų metu sukėlė būtent oro pagalvės), automobilių pramonė nutolo nuo požiūrio į oro pagalves kaip į saugos diržų pakaitalą ir pradėjo jas traktuoti kaip papildomą apsaugos sistemą (angl. SRS – Supplemental Restraint System).
1980 metais Vokietijoje „Mercedes-Benz“ pristatė oro pagalvę savo S klasės modelyje. 1987 metais „Porsche 944 Turbo“ tapo pirmuoju automobiliu pasaulyje, kuriame vairuotojo ir keleivio oro pagalvės buvo montuojamos kaip standartinė įranga.
Oro pagalvės mirtinų sužalojimų tikimybę sumažino net 30 procentų.
Nuo 1998–ųjų daugumoje šalių buvo priimtas įstatymas, pagal kurį visuose naujuose lengvuosiuose automobiliuose turi būti montuojamos oro pagalvės vairuotojo ir keleivio pusėse. Dar po metų toks reikalavimas įvestas ir lengviesiems krovininiams automobiliams. Statistika pažymi, kad priėmus šiuos teisės aktus, oro pagalvės mirtinų sužalojimų tikimybę sumažino net 30 procentų.
Šis procentas turėtų didėti, mat rinką jau pasiekia naujos saugos sistemos, turinčios ne dvi ar keturias, bet net šešias ar aštuonias oro pagalves.
O dabar keliaukime prie tikimybių teorijos.
Kodėl oro pagalvės kartais tiesiog nesuveikia?
Pirma teorija. Eismo įvykio tipas (smūgio tipas) gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko nesuveikė oro pagalvės. Priklausomai nuo to, kur buvo smūgio epicentras, oro pagalvių davikliai galėjo būti net nepaliesti. Netgi itin stipraus smūgio arba pasikartojančio smūgio metu tokia tikimybė išlieka. Tai reiškia, kad tiek „Toyota“, tiek „Volvo“ atvejais smūgiai buvo būtent tose nedėkingose vietose, kur saugikliai tiesiog nebuvo paliesti.
Antra teorija. Oro pagalvių jutikliai buvo brokuoti – tai klausimas, į kurį atsakymą galės rasti tik ekspertai. Tačiau, jei eismo įvykio metu smūgis buvo toks, kad tiesiog turėjo aktyvuoti oro pagalves, problemos galima ieškoti sensorių dalyje.
Tokiu atveju, nei „Toyota“, nei „Volvo“ pardavėjai nėra atsakingi. Našta turėtų atitekti jutiklius gaminančiai kompanijai.
Trečia teorija: laidynas. Ekspertai visame pasaulyje ne kartą yra įrodę, kad nemažai tokių įvykių buvo galima išvengti, jei gamintojai nebandytų pravesti laidų per tam netinkamus per siaurus tarpus automobilyje.
Ketvirta. Pačių oro pagalvių defektas – nemažai tokių situacijų pasaulyje baigėsi būtent tokia išvada. Kitaip tariant – brokas. Keletu atvejų JAV buvo įrodyta, kad saugikliai suveikė, tačiau dėl oro pagalvių broko jos tiesiog neiššovė. Ar dėl to kalti pardavėjai? Ne.
Vienas iš milijono atvejų
Siekdami sutelkti į šį tekstą kuo daugiau nuomonių, pakalbinome keletą premium prekės ženklų atstovų. Visi kaip vienas vengė spekuliuoti turima informacija, tačiau lygiai taip pat visi sutikome, kad pardavėjo kaltė čia sunkiai įžvelgiama. Visame gamybos procese dalyvauja nemažas skaičius žmonių. Visur, kur yra žmogus, atsiranda ir žmogiškosios klaidos tikimybė.
Taip pat visi atstovai sutiko, kad ši baisi nelaimė privers ne tik pardavėjus, bet ir daugelį importuotojų bei gamintojų dar kartą peržvelgti ir taip prioritetų sąrašo viršūnėje esantį aspektą – saugumą.
Dabar keletas nemalonių aspektų abiejų eismo įvykių dalyviams ir klausimai, į kuriuos atsakys ekspertai.
Ar abiejų autoįvykių metu visi keleiviai buvo prisisegę saugos diržus?
Jei saugos diržai neprisegti, oro pagalvės neaktyvuojamos. Taigi, neužsisegus saugos diržo, pasekmės tikrai gali būti liūdnos. Ar buvo jie užsegti, atsakys ekspertai.
Ar abiejų automobilių savininkai kreipė dėmesį į galimai siųstus laiškus dėl „re-call“ (atšaukimo)?
Gamintojai skiria didžiulį dėmesį automobilių surinkimo kokybei, todėl visi be išimties taiko „random quality check“ (atsitiktiniu būdu atrenka automobilius papildomam surinkimo kokybės patikrinimui).
Gamintojai, vos įžvelgę klaidos TIKIMYBĘ, nedelsdami atrenka visus GALIMAI paveiktus automobilius ir pagal VIN kodą išsiunčia laiškus automobilio savininkams. Laiške būna kvietimas apsilankyti papildomam patikrinimui ir, jei jo metu aptinkama klaida, ji NEMOKAMAI ir nedelsiant pašalinama. Reikia pastebėti, kad gamintojai tokius laiškus dažnu atveju išsiunčia anksčiau, nei automobilio kompiuteris pats gali aptikti bet kokią klaidą. Tai dar vienas klausimas, į kurį turės atsakyti ekspertai.
Rašydamas šį straipsnį nuoširdžiai galvoju, kad abiem atvejais tiesiog įvyko tragedijos. Tragedijos, kurios kainavo labai brangiai. Tikiuosi, kad niekas neužsiims „raganų medžiokle“, bet sieks išsiaiškinti tiesą, kad tokios tragedijos nepasikartotų.
Tikiu, kad tai ta viena tikimybė iš milijono, kai sistema tiesiog nesuveikė. Tačiau taip pat tikiuosi, kad Lietuvos pardavėjai perduos ir nuodugniai nušvies nutikusias situacijas tiek importuotojams, tiek gamintojams ir šie pasistengs dar daugiau dėmesio skirti saugumui.
