„Nors spūstys ir yra aktualesnės sostinės gyventojams, tačiau jų neretai pasitaiko ir kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Pastaruosiuose juos sukelia įvykę pavieniai eismo įvykiai, sugedusių transporto priemonių užtverti keliai ir kitos priežastys“, – kalba Ramūnas Matonis, Policijos departamento komunikacijos skyriaus viršininkas.
Draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ atkreipia dėmesį, jog transporto spūstys ne tik erzina daugelį mūsų, tačiau yra ir viena iš avarijas sukeliančių sąlygų. Turbūt retai kada pagalvojate, kokie pavojai gali tykoti eismo spūstyse, tačiau šių pavojų žinojimas gali padėti išvengti nemalonaus eismo įvykio.
Užklupę šalčiai
Vairuotojams reikėtų nepamiršti laiku pasikeisti vasarines padangas, patikrinti techninę automobilių būklę ir atkreipti dėmesį į tai, jog šaltuoju metų sezonu keliuose sumažėja maksimalus leistinas greitis
Policijos departamento komunikacijos skyriaus viršininkas pastebi, jog kiekvienais metais pašalus padaugėja spūstis sukeliančių avarijų: „Taip nutinka, nes vairuotojams kiekvienais metais reikia vis iš naujo prisitaikyti prie pasikeitusių eismo sąlygų, kurias blogina susidaręs ledas, šlapdriba, sniegas taip pat pailgėjęs tamsusis paros metas. Dažnai pašalus spūstys susidaro dėl techninių mašinų gedimų. Vairuotojams reikėtų nepamiršti laiku pasikeisti vasarines padangas, patikrinti techninę automobilių būklę ir atkreipti dėmesį į tai, jog šaltuoju metų sezonu keliuose sumažėja maksimalus leistinas greitis. Taip pat pasirodžius pirmajam sniegui vertėtų kruopščiai nusivalyti ne tik priekinį stiklą, bet ir kitus automobilio langus.“
„Naktį staigiai atšalus rytais susidaro nepalankios sąlygos vairuoti. Taip yra todėl, kad ant gatvių susidaręs plonas ledo sluoksnis labai pailgina stabdymo kelią. Taip pat atšalus orams rytais dažnai miestą apgaubia rūkas, itin pabloginantis matomumą, todėl kiekvienas vairuotojas turi būti itin atidus ir laikytis saugaus atstumo“, – kalba Asta Andriukaitienė, „Gjensidige Baltic“ Baltijos šalių Transporto draudimo skyriaus vadovė.
Vairuotojas turi tik vairuoti
Niekam net nereikia sakyti, kad kalbėti telefonu vairuojant yra griežtai draudžiama. Tačiau ar tikrai sąžiningai laikotės šių nurodymų?
„Telefonu kalbantys vairuotojai neretai klaidina kitus eismo dalyvius nenuspėjamais, neapgalvotais judesiais. Beveik visais atvejais kalbančiųjų telefonu automobilių greitis sumažėja žemiau leistinos ribos, todėl savaime suprantama, jog tai sudaro nepatogumų ne tik įprastomis eismo sąlygomis, bet ir piko metu“, – pasakoja Asta Andriukaitienė.
Žmonės spūstyse ima rašyti trumpąsias žinutes, moterys dažytis, kiti pradeda skaityti laikraštį, naršyti mobiliajame telefone ar planšetėje ir net valgyti
Panašiu būdu piko metu eismui trukdo ir kiti vairuotojai, kurie be transporto priemonės valdymo kartu geba daryti dar ir daugybę kitų darbų.
„Spūstyse žmonės neretai galvoja galintys laiką išnaudoti naudingiau nei tik vairuoti automobilį. Tuomet ne vienas ima rašyti trumpąsias žinutes, moterys dažytis, kiti pradeda skaityti laikraštį, naršyti mobiliajame telefone ar planšetėje ir net valgyti, – kalba „Gjensidige Baltic“ atstovė. – Be abejo, to nereikėtų daryti, nes tokia veikla atitraukia dėmesį nuo eismo ir prarandame adekvačią reakciją į spūstyje esamą situaciją. Bet kokia pašalinė veikla vairuojant padidina tikimybę sukelti avariją.“
Vagystės, kai mažiausiai to tikitės
Jei paklaustume, kur vairuojant dažniausiai laikote savo rankinę, nešiojamąjį kompiuterį ar kitus su savimi turimus daiktus, turbūt dažnas atsakytų, jog ant galinės ar šalia vairuotojo esančios automobilio sėdynės. Tačiau derėtų labiau pasirūpinti su savimi vežamais daiktais, nes eismo spūstyse pasitaiko ir vagysčių.
Ilgapirščiai įsigudrina apvogti stovinčius spūstyje automobilius, atidarę jų neužrakintas dureles, o vasaros metu – pro pilnai atidarytą langą.
„Tokių nemalonumų spūstyse galima išvengti ir užtikrinti savo daiktų saugumą, jei kaskart įsėdus į automobilį užrakinsite dureles. Jeigu nėra galimybės to paprastai padaryti, tuomet stenkitės daiktus laikyti ne ant sėdynių, o po jomis ar kitose mažiau vagišiams pastebimose ir sunkiau prieinamose vietose“, – pataria „Gjensidige Baltic“ Baltijos šalių Transporto draudimo skyriaus vadovė.
Neatidūs vairuotojai
Neretai didžiausia spūstyje esanti grėsmė – tai patys vairuotojai, sukeliantys pavojingas situacijas keliuose. „Dažnai pasitaiko neatsargių vairuotojų, kurie nepamato atsiradusios kliūties ir staigiai stabdo. Tokių vairuotojų reikia saugotis, nes taip padaroma didžioji dalis spūstyje atsitinkančių eismo įvykių. To išvengti patariame laikantis saugaus atstumo nuo priekyje esančios mašinos. Tokį atstumą galite matuoti labai paprastai: atstumas yra saugus, jei pro savo priekinį stiklą matote priešais esančios mašinos padangų ir kelio sąlyčio tašką“, – kalba Asta Andriukaitienė.
Dažnai spūsčių metu galima klaidingai įvertinti atstumą tarp mašinų ir rikiuojantis patekti į avarinę situaciją
Lygiai taip pat reikia būti atidiems rikiuojantis. „Dažnai spūsčių metu galima klaidingai įvertinti atstumą tarp mašinų ir rikiuojantis patekti į avarinę situaciją. Taip pat rekomenduojame nesirikiuoti prieš artėjančius sunkvežimius, kadangi jų matomumas spūstyse taip pat nėra pakankamai geras ir jie gali jūsų nepastebėti“, – pažymi „Gjensidige Baltic“ atstovė.
Piktybiški vairuotojai
Gatvėse dažnai pasitaiko ir vairuotojų, kurie stengiasi išvengti eismo spūsčių agresyviu elgesiu kelyje. Šie vairuotojai piktybiškai neįleidžia iš šalutinio kelio norinčių įsukti ar persirikiuoti į gretimą juostą bandančių transporto priemonių.
„Tokiu atveju būkite atidūs net jei stovite spūstyje, o ne judrioje gatvėje ir prieš atlikdami bet kokį manevrą gerai apsidairykite. Kiti vairuotojai piktybiškai nerodo posūkio signalo rikiuodamiesi, tad reikia būti labai atidiems ir stebėti, kaip juda eismas ir kitose eismo juostose“, – sako Asta Andriukaitienė, Baltijos šalių Transporto draudimo skyriaus vadovė.
