Saugaus eismo ekspertai vieningi – labiausiai dėmesį blaško išmanieji telefonai. Vos dviem sekundėms atitraukus akis nuo kelio, avarijos tikimybė padvigubėja, o naudojant išmanųjį telefoną ši rizika gali padidėti net 10 kartų.
Istorijos, kurių galėjo ir nebūti
Kaunietė Rasa pasakoja: „Net smulkus eismo įvykis yra nemalonus išgyvenimas. Maniškis ir juokingas, ir be traumų, bet daug ką pasako. Incidentas įvyko automatinėje degalinėje. Sustojau, susimokėjau, piluosi benziną. Tuo metu kažkas paskambino iš darbo: reikalai prasti, projektas nepatvirtintas. Žodžiu, sunervino.
Baigdama pokalbį sėdau į automobilį, užkūriau variklį ir vos vos pajudėjusi pajutau smūgį. Išlipu ir netikiu savo akimis: nutraukiau degalų žarną, nes važiavau neišėmusi degalų pistoleto iš bako. Įvykis banalus, bet vis tiek nemalonus. Būtent tada supratau, kiek buvau įnikusi į pokalbį – juk visiškai nebevertinau aplinkos. Už manęs stovinčio automobilio vairuotojas sakė, kad bandė perspėti signalu. Negirdėjau nei to signalo, nei prisiminiau, kad pistoletas vis dar bake.“
Klaipėdietis Vaidas, papasakojo kiek skausmingesnį išsiblaškymo atvejį. „Buvau dar visiškai „žalias“ vairuotojas, su žalio lapo lipduku, tik maniau, kad jau gerai valdau automobilį. Važiavau pro įmonės kiemo vartus, už kurių reikėjo staigiai sukti į kairę.
Tuo metu suskambo ant keleivio sėdynės gulėjęs telefonas, aš į jį pasižiūrėjau, siekiau ranka ir jau norėjau spustelėti stabdžių pedalą, bet paspaudžiau greičio. Automobilis šoko į kairę, vairo nebeatsukau, o tada jis cypdamas ratais rėžėsi į tvorą. Nuvertė mūro koloną, aplamdė tvoros segmentus, graudu buvo žiūrėti ir į suplotą automobilio priekį. Šis keistas įvykis, man labai daug kainavo, bet jo nebūtų, jei būčiau nereagavęs į skambantį“, – pasakojo vyras.
Šiaulietis Rimgaudas pasidalino įvykiu, kurio niekada nepamirš, kai važiuodamas ramia, gerai žinoma gatvele išgirdo telefono pyptelėjimą. „Laukiau žinutės, tada paėmiau telefoną ir pradėjau skaityti pranešimą. Maniau, kad viena akimi žiūriu į kelią, kita į telefoną. Deja, kai tikrai pakėliau abi akis, išvydau, kad prieš mane važiavęs automobilis jau sustojo. Smūgis buvo labai stiprus, nespėjau net stabdžio pedalo iki galo nuspausti“, – pasakoja Rimgaudas, teigdamas, kad nors saugos pagalvės suveikė, skausmus įvairiose kūno vietose jis jaučia ir prabėgus metams.
Vairavimo instruktorius Robertas Jacikevičius perspėja: „Dėmesio atitraukimas net sekundei yra pavojingas, nes per sekundę daug kas gali įvykti, juk vairuojant labai svarbu ne tik koncentruotis į kelią, bet ir stebėti kitus eismo dalyvius. Ypatingai dėmesio atitraukimas pavojingas tamsiuoju paros metu, nes net atidžiai stebint kelią sunku tamsoje pamatyti staiga pasirodžiusią kliūtį, tad tie, kurie naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis, paprasčiausiai pavojingai žaidžia su likimu.“
Keturi blaškantys dirgikliai
Psichologai išskiria keturias vairuotojo išsiblaškymo rūšis, galinčias kelti realų pavojų visiems eismo dalyviams:
- vizualinis – vairuotojas mato kažką, kas trukdo stebėti kelią ir aplinką;
- kognityvinis – vairuotojas galvoja apie ką nors kita, o ne apie vairavimą;
- biomechaninis – vairuotojas atlieka tam tikrą fizinį veiksmą, nesusijusį su vairavimu, pavyzdžiui, ieško dėtuvėje saulės akinių.
- garsinis – vairuotoją pasiekia garsai, trukdantys vairuotojui susikoncentruoti į vairavimą.
Jei klausantis muzikos mus veikia tik garsinis dirgiklis, tai tokia veikla kaip kalbėjimas telefonu, laikant jį rankoje, yra susijusi su keliais dirgikliais: vienu metu veikia biomechaninis, garsinis ir kognityvinis dėmesio atitraukimo veiksniai. Bet jei vairuotojas naršo internete, prie minėtų trijų veiksnių prisideda ir vizualinis.
Negalime sutelkti dėmesio į du dalykus vienu metu
2015 m. pabaigoje D. Britanijoje įsikūrusios, bet visame pasaulyje veikiančios Transporto tyrimų laboratorijos („Transport Research Laboratory“) paskelbtoje ataskaitoje „Kova dėl dėmesio“ įvardijami kelių užduočių atlikimo vienu metu keliami pavojai. Tyrimas patvirtino, kad vienu metu atliekamos skirtingos užduotys beveik visada trukdo viena kitai.
Smegenys niekada nesutelkia dėmesio į du dalykus vienu metu – jos nuolat šokinėja nuo vieno prie kito dalyko. Kai vienu metu atliekame kelias užduotis, smegenys turi išjungti su viena užduotimi susijusius neuronus ir suaktyvinti su kita užduotimi susijusius neuronus, todėl norėdami atlikti su vairavimu nesusijusį veiksmą, pirmiausia turime atitraukti dėmesį nuo kelio ir sutelkti dėmesį į pašalinį veiksmą. O statistiniai duomenys rodo, kad net iki 25 proc. eismo įvykių nutinka dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu.
Kelionė automobiliu visada tampa pavojinga, kai prie vairo sėda stresą patiriantis arba per daugybės išorinių dirgiklių veikiamas žmogus. Sunku apskaičiuoti, kaip tiksliai išsiblaškymas gali paveikti vairuotojo veiksmus įvairiose situacijose, tačiau jei patekę eismo įvykį aiškiname: „Nežinau, kaip tai atsitiko, aš jūsų nemačiau“, galima drąsiai daryti prielaidą, kad kaltas išsiblaškymas. „Labiausiai dėmesį blaško telefonas“ – sako vairavimo instruktorius Robertas Jacikevičius, konkurso „Geriausias vairavimo instruktorius 2021“ nugalėtojas.
Žino, bet vis tiek daro
Austrų tyrimas, kurio metu buvo stebimi vairuotojai, važiuojantys per įvairias Vienos sankryžas skirtingu dienos metu: ryte, vidurdienį ir vakarinio piko metu (darbo dienai pasibaigus) parodė, kad pėstieji ir vairuotojai labiausiai išsiblaškę buvo popietinėmis valandomis. Tai patvirtina ir įvairių šalių statistiniai duomenys, rodantys, kad pasibaigus darbo dienai, eismo įvykių skaičius didmiesčiuose, palyginti su rytinio piko valandomis, padidėja keliolika procentų. Ir šis padidėjimas yra išsiblaškymo rezultatas: po dienos vairuotojai labiau išvargę, labiau skuba namo, o dar nevengia kelionės metu paskambinti, pasiteirauti, ar nieko nereikia parvežti namo ir pan.
Bet dėl neatsargumo sukelti eismo įvykiai susiję ne tik su vairuotojais. Austrų tyrimas nustatė, kad 84 proc. dviratininkų, 70 proc. važiuojančių elektriniais paspirtukais ir apie 43 proc. pėsčiųjų buvo su ausinėmis – jie kalbėjosi telefonu ar klausėsi muzikos. Pokalbiai telefonu labai sumažina gebėjimą pastebėti kelyje kylančius pavojus, tada atsiranda reali tikimybė sukelti eismo įvykį.
Viena iš tyrimo eksperčių, eismo psichologė Marion Seidenberger sako, kad kai pėstieji užsiima įvairiomis papildomomis veiklomis (muzikos klausymusi per ausines, kalbėjimu telefonu), jie trukdo eismui, kerta gatves degant raudonam šviesoforo signalui, žengia į perėjas net neįsitikinę saugumu, net nepasižiūrėję į atvažiuojančiųjų pusę. Išsiblaškymas ir pašaliniai darbai ne tik vairuojant, bet kertant gatvę pėsčiomis neleidžia nei tinkamai įvertinti situacijos, nei numatyti pavojų.
Keista, tačiau, kaip rodo ne vienas tyrimas, eismo dalyviai žino apie išsiblaškymą. Žino, kad kalbėjimas su keleiviais, naudojimasis telefonu vairuojant laikomi labiausiai blaškančiais dėmesį veiksmais. Kodėl vairuotojai nesilaiko saugos taisyklių, nors ir žino apie pavojų? Tikriausiai mano, kad jiems nieko blogo nenutiks – juk net pasisukę į pašnekovą „viską mato“, net ir klausydamiesi muzikos „viską girdi“, be to, vairuoja atsargiai. Deja, tai apgaulingas jausmas.
Kaip kovoti su išsiblaškymu
Kovoti su išsiblaškymu – sunku, bet įmanoma. Geriausias sprendimas – nusistatyti sau griežtokas taisykles, kuriose būtų įvertinti visi trikdžiai.
Telefonu kalbėkite (net jei naudojate laisvų rankų įrangą), į pranešimus atsakinėkite stovėdami saugioje vietoje, o ne vairuodami automobilį.
Tas pats pasakytina ir apie valgymą. Kelionės metu raskite laiko pertraukai, trumpam poilsiui – tai ne mažiau svarbu nei automobilio degalų papildymas.
Išmokite atpažinti „išsiblaškymą“ ir susilaikykite nuo tokios veiklos.
Išnaudokite šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, telefone įdiekite programėlę, kuri, viršijus tam tikrą greitį, įjungia skrydžio lėktuvu režimą. Tai reiškia, kad vairuodami negalėsite atsiliepti į skambučius ir kelionė automobiliu bus daug saugesnė.
Žinokite, kad daug darbų nuveiktų vienu metu – yra mitas. Vairuodami atliekate daugiau nei vieną veiksmą, vadinasi, nė vieno iš jų neatliekate gerai ar iki galo.
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
