Padarytų klaidų skaičius išauga 3 kartus
Saugaus eismo eksperto V.Pumpučio teigimu, vairuotojų nesugebėjimas atsiriboti nuo išmaniųjų įrenginių fiksuojamas visoje Lietuvoje. Tuo metu Vakarų Europoje kultūra yra kitokia: vairuotojai suprato, kad dalyvaujant eisme naršyti, rašyti ar kalbėti telefonu be laisvų rankų įrangos yra didžiulė grėsmė.
„Atlikti tyrimai įrodo, kad ta grėsmė reali: išmanieji įrenginiai stipriai sumažina vairuotojo dėmesingumą, trukdo jam tinkamai įvertinti eismo situaciją, taip pat sumažina reakcijos laiką“, – sakė saugaus eismo ekspertas.
Vienas iš naujausių tyrimų, kurį atliko JAV nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija, parodė, kad norėdami atsakyti į žinutę vairuotojai savo žvilgsnį nuo kelio atitraukia vidutiniškai apie 4,6 sek. Jei naršo internete, šis laikas pailgėja iki 5 sek. Specialistai numatė, kad per tiek laiko, važiuodami 90 km/val. greičiu ir žiūrėdami į išmanųjį, vairuotojai nieko nematydami galėtų pervažiuoti visą futbolo aikštę.
Panašūs tyrimai atlikti ir Lietuvoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai nustatė, kad, jei automobilio vairuotojas nesinaudodamas laisvų rankų įranga kalba telefonu, rašo žinutes ar naršo internete, jo reakcijos laikas į pasikeitusias eismo sąlygas pailgėja daugiau negu dvigubai, o padarytų klaidų skaičius išauga beveik 3 kartus.
„Šie rodikliai aiškiai parodo, kokia grėsmė vairuojant yra netinkamas išmaniojo telefono naudojimas“, – pažymėjo V.Pumputis.
Taisykles pažeidžia ir pėstieji
Saugaus eismo ekspertai bei policijos pareigūnai pastebi ir naujas blogas tendencijas: technologijomis kelyje nesaugiai naudojasi ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai.
„Į telefonus sulindę pėstieji dažnai užsimiršę nepakeldami akių eina per pėsčiųjų perėjas, kai kelių eismo taisyklės aiškiai nurodo, jog taip daryti negalima: eidami per perėją jie negali kalbėti telefonu, naršyti jame“, – priminė V.Pumputis.
Žmogaus, esančio eisme, neatsiribojimas nuo išmanaus įrenginio, kelia grėsmę jam pačiam ir aplinkiniams.
Pagal nuo 2018 m. galiojančią tvarką pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo. T.y. nekalbėti telefonu, nesiklausyti muzikos ir vengti panašios veiklos. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad toks pažeidimas užtraukia piniginę baudą.
Saugaus eismo ekspertų nuomone, pavojingas yra ir pėsčiųjų, dviratininkų bei paspirtukininkų įprotis eiti ir važiuoti užsidėjus ausines. Net jei klausoma muzikos ar tinklalaidės, dėmesys atitraukiamas nuo pagrindinio veiksmo: eismo sąlygų stebėjimo ir įvertinimo. Neretai pasitaiko, jog ausines užsidėję eismo dalyviai negirdi net specialiųjų tarnybų transporto – greitosios medicinos pagalbos, policijos, ugniagesių automobilių – signalų. Reakcija dar labiau sumažėja, jei, pvz., pėsčiasis ne tik klausosi muzikos, bet tuo pačiu metu žiūri vaizdo filmuką.
Anot V.Pumpučio, ypač pavojinga su ausinėmis važiuoti dviračiu ar elektriniu paspirtuku, kada išvystomas pakankamai didelis judėjimo greitis.
„Taip elgdamiesi jie rizikuoja pirmiausia savo sveikata ir gyvybe, taip pat ir kitų“, – pabrėžė pašnekovas.
Ypač pavojinga su ausinėmis važiuoti dviračiu ar elektriniu paspirtuku, kada išvystomas pakankamai didelis judėjimo greitis.
Dalyvauja ne realiame eisme, bet lieka „virtualybėje“
Bendraudamas su policijos pareigūnais saugaus eismo ekspertas ne kartą girdėjo apie sunkiai paaiškinamus eismo įvykius, į kuriuos vairuotojai ir pėstieji pateko, nes pažeidė kelių eismo taisykles ir ne vietoje bei ne laiku naudojosi išmaniaisiais telefonais.
„Būna tokių įvykių, kad skaitai jų aprašymą ir galvoji: „Kaip taip galėjo atsitikti?“ Pvz., nepastebėjo stovinčio automobilio ir į jį įvažiavo? Tarp tokių įvykių pasitaiko ir skaudžių nelaimių, kurių priežastis viena: žmogus tuo metu buvo virtualioje erdvėje (naršė telefone, kalbėjo juo), o ne realiame eisme“, – apgailestavo Susisiekimo ministerijos atstovas.
Pasak jo, atrodo, kad visi žinome, ką reikia daryti: įsėdi į automobilį – persijungi telefoną taip, kad reikalui esant galėtum naudotis laisvų rankų įranga. Deja, taip elgiasi ne visi eismo dalyviai.
„Dalis vairuotojų naiviai galvoja, jog važiuojant įprastu maršrutu jokios grėsmės nėra: kelias puikiai žinomas, galima atsipalaiduoti. Tačiau tai klaidingas požiūris. Problema atsiranda tada, kai įvyksta staigi netikėta situacija, į kurią reikia reaguoti akimirksniu ir priimti teisingą sprendimą. Jei vairuotojas tuo metu yra sutelkęs visą dėmesį į kelią ir eismo aplinką, reakcija bus vienokia. Tačiau, jei prieš tai jo dėmesį buvo atitraukęs telefonas, sureaguoti greitai ir tinkamai gali būti sunku. Išauga klaidų tikimybė“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvos didmiesčiuose gana įprasta situacija – eismo spūstis. Būtent joje nedideliu greičiu judantys vairuotojai neretai nesusilaiko ir išsitraukia telefonus: panaršyti internete, atrašyti žinutes ar laiškus.
„Kai jau pradeda spūstis skirstytis ir srautas ima greičiau judėti, neretas vairuotojas dar nori užbaigti ir išsiųsti savo pradėtus laiškus, žinutes, arba uždaro skaitytus interneto puslapius. Kas vyksta, galima pastebėti dažnai: užsidegus žaliam šviesoforo signalui, dalis vairuotojų lieka stovėti – nesureaguoja. Tas nereagavimas persikelia ir į tolimesnius veiksmus vairuojant, kai situacijos reikalauja greitos reakcijos, o vairuotojas dar „negrįžęs iš virtualaus pasaulio“, – mintimis pasidalino V.Pumputis.
Kunigas: „Susimąstyti turėtume visi“
Saugokis ir Dievas padės – šią liaudies patarlę žinantis kunigas A.Toliatas įsitikinęs, jog skaudžių eismo nelaimių būtų galima išvengti, jei kiekvienas eismo dalyvis ne tik mokėtų, bet ir laikytųsi Kelių eismo taisyklių.
„Visi gerai žinome, kad telefonų naudojimas vairuojant ar einant per gatvę blaško. Tačiau vien žinoti neužtenka, reikia ir suprasti pasekmes bei norėti elgtis kitaip. Na, o jau tuomet – imtis veiksmų: išsiugdyti įprotį telefonu naudotis tik tuomet, kai nedalyvauji eisme“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pajuokavo, kad gerai būtų, jei vairuojant automobilį galėtume įjungti lėktuvo rėžimą – galbūt tuomet būtų lengviau išgirdus pyptelėjimą, reiškiantį, kad į telefoną atėjo naujas pranešimas, nepulti pasižiūrėti.
„Tai yra labai stiprus įprotis. Tačiau jį galima pakeisti kitu. Savaime naujas įprotis nesusiformuoja – tam reikia skirti laiko, atrasti tinkamiausią motyvą. Vieniems galbūt tai bus sąmoningumas, kitiems – baimė gauti baudą ar padaryti autoavariją. Kad ir koks motyvas, svarbiausia, kad jis skatintų laikytis užsibrėžto tikslo“, – pastebėjo kunigas.
Savaime naujas įprotis nesusiformuoja – tam reikia skirti laiko, atrasti tinkamiausią motyvą.
Anot jo, viešumoje daug kalbama apie tragiškas mobiliųjų naudojimo vairuojant pasekmes. Kiek mažiau dėmesio skiriama pėstiesiems, dviratininkams ir paspirtukininkams, kurie taip pat neretai nesaugiai naudojasi telefonais, kai dalyvauja eisme: „Tegul mano mintys bus tas paraginimas susimąstyti ir imtis veiksmų, t.y. palikti telefoną ramybėje, kol naudotis juo galėsite nekeldami pavojaus sau ir kitiems“.
Suprasti akimirksniu
- Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
- Vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonė stovi ir jos variklis išjungtas. Šio reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą iki 90 eurų.
- Visas motorines transporto priemones (automobilius, keturračius, elektrinius paspirtukus, dviračius ir pan.) privaloma vairuoti abiem rankomis ant vairo. Išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas. Taigi, telefonas vairuojant turėtų būti ne vairuotojo rankoje.
Brangink gyvybę. Gerbk kitus kelyje
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
