Nelaimingų atsitikimų priežasčių reikia ieškoti žmonėse (jų temperamente, gebėjime susidoroti su stresu, pažintiniuose gebėjimuose, požiūryje į eismo saugumą, atsakingume). Kiekviename eismo įvykyje dalyvauja žmonės, automobiliai ir aplinka (kelias, oras ir pan.) ir tyrimai rodo, kad apie 90 proc. kaltės dėl avarijų tenka žmogui
Koncentracija į skirtingus objektus vienu metu? Nerealu!
JAV greitkelių eismo saugumo draudimo instituto („Insurance Institute for Highway Safety“) atliktas tyrimas parodė, kad vairuojant ir tuo pat metu naudojantis mobiliuoju telefonu dvigubai pailgėja reakcijos laikas, kyla problemų įvertinant greitį ir atpažįstant pavojus kelyje bei padidėja eismo įvykių rizika. Kad ir kokioje šalyje būtų atliktas tyrimas, jis visada parodo tą patį – naudojantis telefonu, eismo įvykio tikimybė padidėja 4 kartus.
Netikite? Pasikapstykite atmintyje – tikrai būsite matę ant šaligatvio kažko lūkuriuojantį ir telefonu kalbantį žmogų – jis geriausiai iliustruoja telefono skambučio poveikį mūsų elgesiui. Įsijautęs į pokalbį, žmogus vaikšto ratu, jo žvilgsnis įsmeigtas į šaligatvį, ekspresyvus gestikuliavimas laisva ranka išduoda emocijas, o aplinka kurį laiką jam neegzistuoja. Natūralu, kad įtraukiančio pokalbio metu visi kiti dirgikliai yra blokuojami. Tas pats vyksta ir vairuojant – pokalbis telefonu nevalingai blokuoja tuos dirgiklius, kurie reikalingi vairavimo situacijai analizuoti.
Bet juk yra nuolat aptarinėjamas ir giriamas „multitaskingas“, apibūdinamas kaip šiuolaikiniam žmogui būdingas gebėjimas? Mokslininkai teigia, jog šis reiškinys apskritai neegzistuoja, mes tiesiog labai greitai persijungiame nuo vieno veiksmo prie kito. Tyrimai rodo, kad mūsų smegenys daro mikropauzes tarp skirtingų darbų, kad galėtų nustumti į šalį tą informaciją, kuri susijusi su viena veikla ir pakeisti ją nauja informacija, reikalinga kitai veiklai.
Tai reiškia, kad žmogus vienu metu negali būti susikoncentravęs į kelis objektus, tad rašyti žinutę ir vairuoti yra labai pavojinga – mes tiesiog greitai persijungiame nuo eismo į telefoną, nuo telefono į eismą, nuo eismo į telefoną... Tačiau tai užtrunka, o važiuodami 50 km/h greičiu, per sekundę įveikiame 14 m, jei greitis 90 km, atstumas jau 25 m. Tačiau, jei tik sekundei nuleidžiame akis į telefoną ir jas pakėlę pamatome pavojingai pakitusią situaciją, prabėgs dar apie 1 – 2 sekundės, kol sureaguosime ir automobilį sustabdysime.
Dirbdami kelis darbus vienu metu visada darome daugiau klaidų, nepastebime svarbios informacijos: nieko baisaus jei kalbant telefonu puode prisvilo pusryčių košė, bet, sutikime, budrumo ir koncentracijos praradimas prie vairo jau yra visai kas kita.
Susitelkti į svarbiausius dirgiklius
Gydytoja–psichoterapeutė Rūtos Kažimėkienė atkreipia dėmesį, kad dėmesio koncentracija yra tai, kas mums padeda orientuotis tokioje aplinkoje, kur veikia daugybė dirgiklių. Įvertinus svarbiausius dirgiklius, mažiau svarbūs tarsi pasitraukę, kažkur fone, nes pagrindinis dėmesys sutelktas į svarbiausius.
Vairuotoją pasiekia daugybė dirgiklių: stebime kitas transporto priemones, pėsčiuosius, dviratininkus, besikeičiančią judėjimo kryptį, šviesoforus, atsižvelgiame į oro sąlygas, automobilio prietaisų skydelį, kalbamės su bendrakeleiviais, klausomės radijo, atsiliepiame telefonu naudodami laisvų rankų įrangą. Visa ši informacija vairuotoją pasiekia beveik vienu metu, todėl, norint saugiai vairuoti, dėmesį reikia suteikti tik į prioritetinius dirgiklius.
„Kai dėmesys sutelktas į svarbiausius eismui išorinius dirgiklius, vairuotojas yra budrus, pasirengęs reaguoti į staigius aplinkos pokyčius. Bet jei jis leidžia sau „pasiklysti mintyse“, žvalgytis į telefoną, jo dėmesys nuklysta į antraeilius, su eismu nesusijusius dirgiklius, pasekmė – iš dalies ar visiškai prarasta automobilio kontrolė, sukelta avarinė situacija ar net eismo įvykis. Nors telefonu kalbančio vairuotojo rankos laiko vairą, kojos spaudžia pedalus, tačiau tai nereiškia, kad jis visiškai kontroliuoja automobilį. Labai svarbu, kad iš visos mus pasiekiančios informacijos prioritetu būtų pasirinkta ta, kuri vairuojant yra svarbiausia. Vairavimas nėra statiškas veiksmas – situacija nuolat kinta, kiekviena akimirka vis kitokia. Net naudodamiesi laisvų rankų įranga turime būti atsargūs, nes pats pokalbis blaško vairuotojo dėmesį, atitraukia nuo to, kas vyksta kelyje. Vairuotojai neįvertina tai, kad neretai pokalbį lydi stiprios emocijos, įtraukiančios taip giliai, kad visas dėmesys būna sutelktas į skambinantįjį ir visiškai nebereaguojama į kelią“ – sako Rūta Kažimėkienė.
Taigi prisiminkite tą veikėją, kuris paskendęs telefone šaligatviu / ant šaligatvio vaikščioja ratu įsmeigęs akis į grindinį ir jo reakciją į aplinką. Sutelkę dėmesį į telefoną, mes – tokie patys. Gerai, jei ne prie vairo.
Kai rūpi tik asmeninis komfortas
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad tarp tam tikrų vairuotojams būdingų psichologinių savybių ir jų sukeliamų eismo įvykių yra labai stiprus ryšys. Tyrėjai išskyrė keturis, dažniausiai eismo įvykius sukeliančius vairuotojų tipus, tarp kurių yra agresiją (Mad Max sindromas) ar dominavimą keliuose demonstruojantys ar savivertę savo akyse bandantys pasikelti vairuotojai.
Vienas iš keturių tipų – nepakankamai dėmesio eismui keliuose skiriantys, socialinių ir moralinių normų nepaisantys vairuotojai. Tyrėjai juos apibūdina kaip savanaudžius, nesuvokiančius kelių eismo taisyklių reikšmės, ypač to, kad privaloma taisyklių laikytis. Jų nedomina socialinės jų elgesio pasekmės, nerūpi kiti žmonės, rūpi tik jų pačių komfortas.
Svarbu tinkamai vertinti visumą
Vairuotojų, sukėlusių susidūrimus ir autoavarijas, pasakojimai aiškiai rodo, kad eismo įvykiai dažnai įvyksta dėl trumpalaikio dėmesio praradimo kalbant telefonu (net naudojant laisvų rankų įrangą) arba nukreipiant dėmesį į kitą, su vairavimu nesusijusią veiklą. Susidaro klaidingas įspūdis, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu yra toks natūralus, įprastas procesas, kad nevalingai pamirštame, kokį poveikį ši veikla daro mūsų dėmesiui. Kai kas nors mums skambina, paprastai tai daro norėdamas gauti informacijos arba išsiaiškinti problemą.
Atsiliepdami į skambutį turime sutelkti dėmesį ir reaguoti, o tokie veiksmai reikalauja ne tik nemažai dėmesio, bet neretai labai įtraukia. Kai kurie vairuotojai giriasi puikia reakcija, galinčia padėti bet kokioje situacijoje, tačiau lenktynininkas Rokas Baciuška, kuriam tik sugedęs automobilio kardanas paskutiniame etape atėmė Dakaro lenktynių nugalėtojo vardą, pabrėžia, kad ne vien gera vairuotojo reakcija viską lemia – vairavimas yra įvairiausių veiksmų visuma ir labai svarbu, kad vairuotojas tinkamai vertintų visą situaciją.
„Ne vien nuo tavęs viskas priklauso – eisme dalyvauja daug vairuotojų, todėl visą laiką reikia akylai stebėti, ką daro kiti. Dalis vairuotojų net nesusimąsto, kokia sudėtinga visuma yra automobilių eismas keliuose, kiek daug saugumas priklauso nuo įvairių, iš pirmo žvilgsnio lyg ir nereikšmingų detalių. Nereikia pamiršti, kad kelyje susitinkame su įvairiausiais vairuotojais, ir su tais kurie nepamatuotai vertina riziką, vairuoja chuliganiškai, tad geras vairuotojas turi suprasti, ko galima tikėtis iš kiekvieno šalia važiuojančio“, – sako lenktynininkas Rokas Baciuška. Tačiau tam, kad įvertintume eismo dalyvių veiksmus, reikia akylai stebėti situaciją, o ne nuolat žvilgčioti į telefono ekraną.
Mąstom vienaip, darom kitaip
Atliktos apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Europos vairuotojų mano, kad išsiblaškymas yra pagrindinė eismo įvykių priežastis. Psichologai išsiblaškymu laiko bet kokią veiklą, galinčią atitraukti vairuotojo dėmesį, bet vis dažniau naudojimąsi telefonu išskiria kaip vieną pavojingiausių veiklų vairuojant, nes kinta naudojimo įpročiai (jei anksčiau dominavo skambučiai, tai dabar vis daugiau laiko skiriama socialiniams tinklams, žinutėms ir net žaidimams).
Visame pasaulyje atliekama begalė tyrimų, susijusių su telefonu naudojimu vairuojant, tyrinėjami sunkvežimių vairuotojai, tyrinėjamas išmaniesiems telefonams skirtų žaidimų poveikis norui naudotis telefonu vairuojant ir t.t. Ir nors ES atliktos apklausos rodo, kad 97 proc. apklaustųjų mano, kad žinučių rašymas ir skaitymas, naršymas socialiniuose tinkluose vairuojant yra labai pavojingas, tačiau Lietuvos KET pažeidimų statistika rodo, kad kiekvienais metais pažeidėjų, kurie vairuodami naudojosi telefonu be laisvų rankų įrangos, skaičius tik didėja.
Kalbant apie šią problemą verta įsidėmėti vienos vairavimo akademijos instruktoriaus Dariaus Jonušio išsakytą mintį: „Kelyje svarbu ne tik mokėti išvengti pavojaus, bet ir gebėti kuo anksčiau jį atpažinti ir identifikuoti. Tai – vienas kertinių saugaus vairavimo aspektų“. Ši mintis lakoniškai, aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdina telefono ir bet kokio kito pašalinio dirgiklio vietą vairuojant.
