Siekiant gauti kvalifikaciją keleivių ar krovinių vežimui, į praktinio mokymo turinį yra įtraukti pratimai, kurie turi būti atliekami specialiose aikštelėse. Ten išbandomi vairuotojo gebėjimai važiuoti įkalne, nuokalne, įvairaus sukibimo paviršiais. Šių pratimų atlikimas yra privalomas nuo 2015-ųjų metų liepos 1-os dienos.
Turiu pastebėti, kad buvo ir kelios moterys, įgijusios krovinių ir keleivių vežimo kvalifikaciją, tačiau jų mažai.
Šiuo metu Lietuvoje tokias paslaugas teikia trys įstaigos, o nemažai vairuotojų atvyksta šiuos pratimus atlikti į Panevėžio darbo rinkos mokymo centro autodromą.
„Esame sudarę daugiau kaip 20 sutarčių su profesinio mokymo teikėjais. Norime pasidžiaugti sukaktimi – mūsų autodrome šiandien lankosi dutūkstantasis svečias iš kito miesto. Mokinys – būsimasis autobuso vairuotojas.
Jei skaičiuotume ir tuos vairuotojus, kurie mokosi mūsų įstaigoje, skaičiai būtų dar didesni. Iš viso profesinę kvalifikaciją čia įgijo daugiau kaip 1200 keleivius ir krovinius vežančių vairuotojų. Daugiau kaip 3000 asmenų mūsų autodrome atliko profesinį periodinį mokymą.
Savaime suprantama, kad krovinių vežėjų yra gerokai daugiau nei keleivių. Turiu pastebėti, kad buvo ir kelios moterys, įgijusios krovinių ir keleivių vežimo kvalifikaciją, tačiau jų mažai“, – pasakoja Panevėžio darbo rinkos mokymo centro vadovas Valentinas Masilionis.
Lietuvos vairuotojai nėra vieninteliai, kurie, prieš išvažiuodami į kelią, gauna praktinių įgūdžių ant slidžių dangų specialiuose autodromuose.
Pagal direktyvas, profesijos suteikimas gali būti vykdomas dviem būdais – tik egzaminu, arba egzaminu ir praktiniu mokymu. Lietuva pasirinko antrąjį variantą.
„Praktinio mokymo metu mokinys ant slidžios dangos važiuoja iš viso tris valandas. Tai nėra ekstremalaus vairavimo aikštelė ir mes nepretenduojame per tas tris valandas žmogaus išmokyti puikiai valdyti transporto priemonę.
Pagrindinis tikslas yra tai, kad žmogus pajaustų pavojų, kuris gali būti kelyje, kai greitis padidinamas nors penkiais kilometrais per valandą.
Pagrindinis tikslas yra tai, kad žmogus pajaustų pavojų, kuris gali būti kelyje, kai greitis padidinamas nors penkiais kilometrais per valandą. Idealiomis sąlygomis tokio greičių skirtumo nepajusite, o ant slidžios, šlapios dangos šis skirtumas itin juntamas.
Norime tai ir parodyti vairuotojams, kad šie suprastų greičio riziką ir kelyje važiuotų saugiai. Siekiame, kad vairuotojai realiame eisme mokėtų išvengti patekimo į ekstremalias situacijas, o jei jau pateko, jog nedelsiant galėtų instinktyviai ištaisyti padėtį“, – kalba V.Masilionis.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis tvirtina, kad mokymo centrai su slidžia danga Lietuvoje buvo būtini.
„Puikiai žinome, kad Lietuvos keleivinio ir krovininio transporto sektorius užima ženklią viso verslo dalį. Lietuva yra lyderė Baltijos šalyse, žvelgiant į gyventojų skaičių ir keleivinio bei krovininio verslo apimtis.
Kitose užsienio šalyse, tokiose kaip Austrijoje, taip pat yra analogiški mokymo centrai, tačiau ten mokymai kainuoja ženkliai didesnes sumas.
Būtent šie centrai ir padeda vairuotojams geriau suprasti vairavimo mokymus ir esmę bei patirti, kaip reikia elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Tačiau svarbiausia žinoti, kaip neįsivelti į tokias situacijas, kuomet ima slysti vilkikas ar autobusas.
Kitose užsienio šalyse, tokiose kaip Austrijoje, taip pat yra analogiški mokymo centrai, tačiau ten mokymai kainuoja ženkliai didesnes sumas. Lietuvoje sudaryta galimybė pigiausiomis sąlygomis įgyti reikiamus įgūdžius, nes visi centrai buvo pastatyti naudojant Europos paramą. Taigi, mokymo kaštai mininalūs, o nauda – maksimali“, – kalbėjo V.Pumputis.
2000-asis Panevėžio darbo rinkos mokymo centro svečias Henrik Savickij tvirtino, kad profesinis mokymas su važiavimo ant slidžios dangos pratimais paliko gerą įspūdį ir suteikė vertingos patirties.
„Kol kas nedirbu, bet ketinu dirbti autobuso vairuotoju ir vežioti keleivius. Tokioje aikštelėje ant specialios dangos važiuoti yra ypač idomu. Tai suteikia daug praktinių įgūdžių.
Visi pratimai yra įdomūs. Nusileidimas nuo kalno, manevravimas ant slidžios dangos. Manau, kad tai tikrai reikalingas dalykas, nes vairuotojas turi suprasti, kada atsiranda slydimas, kaip jo išvengti ir kaip kontroliuoti. Dabar man aišku, ką ir kaip daryti“, – sakė 42-ejų metų vilnietis Henrik Savickij.
