„Išgėriau tik vieną bokalą alaus ir tik po valandos sėdau į automobilį“, „Vakare šiek tiek išgėriau, bet ryte jaučiausi gerai“, „Tik norėjau perstatyti automobilį į kitą vietą“ – tokius ir panašius pasiteisinimus girdi policijos pareigūnai, sustabdę nuo alkoholio apsvaigusius vairuotojus. Ar tikrai mažas alkoholio kiekis nesukelia grėsmių? Ar tikrai pasitikrinus alkotesteriu ir pamačius jo ekrane 0,35 promiles jau galima sėsti prie vairo?
Net ir mažas alkoholio kiekis blogina vairavimo gebėjimus
Atlikta daugybė tyrimų siekiant išsiaiškinti, kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą ir visų jų rezultatai rodo, kad net ir nedidelė alkoholio koncentracija kraujyje silpnina gebėjimą vairuoti ir didina nelaimingų atsitikimų riziką. Europos Sąjungoje tik keturios šalys Čekija, Slovakija, Rumunija ir Vengrija taiko nulinės tolerancijos politiką – t. y. vairuotojo kraujyje negali būti nė menkiausių alkoholio pėdsakų. Lietuvoje leistina alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje yra iki 0,4 promilės.
Tai reiškia, kad, sustabdžius policijai, vairuotojas nebus baudžiamas, jei alkoholio koncentracija kraujyje bus mažesnė nei 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, kad toks vairuotojas vairuoja lygiai taip pat saugiai kaip ir blaivus – bet koks alkoholio kiekis organizme blogina vairavimo gebėjimus.
Ir nors Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 94 proc. ES gyventojų mano, jog vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra svarbiausia kelių eismo saugumo problema, vis dar daug vairuotojų mano, kad nieko tokio, jei jų kraujyje esantis alkoholio kiekis neviršija leistinos ribos. Tad pažiūrėkim ar tikrai niekas nesikeičia?
Kaip keičiasi mūsų organizmo veikla?
Jei vairuotojo dėmesys nukreiptas į kelią, bendras reakcijos laikas į staiga pasirodžiusią kliūtį gali svyruoti nuo 0,4 iki 2 sekundžių. Sekundės dalių reikia, kad pastebėtume kliūtį, sekundės dalių, kad įvertintume pavojų ir priimtume atitinkamą sprendimą, kad nuspaustume stabdžius, pasuktume vairą ar atliktume kitą manevrą. Tačiau net nedidelė alkoholio koncentracija kraujyje šį reakcijos laiką pailgina 0,3–0,5 sekundės. Ką tai reiškia? Kad pailgėja stabdymo kelias, kad vėliau atlikę reikiamą manevrą kliūties jau neišvengsime.
Nedidelė alkoholio koncentracija taip pat sumažina regėjimo lauką: paprastai regėjimo laukas apima 180° kampą, tačiau dėl alkoholio poveikio šis kampas gerokai sumažėja ir lieka tik tunelinis matymas.
Klaidingai vertinamas atstumas ir greitis (objektai matomi toliau, nei yra iš tikrųjų).
Keičiasi sprendimų priėmimas, pažinimo procesai: net šiek tiek išgėrusiam alkoholio, reikia daugiau laiko suprasti ženklų, situacijų, ypač naujų, sudėtingų ar netikėtų, prasmę. Sutrinka gebėjimas numatyti: alkoholis organizme didina pasitikėjimą savimi, mažina savikontrolę, silpnina racionalų ir loginį mąstymą (normaliomis sąlygomis, paprastai, dominuojančią funkciją), todėl sumažėja suvokimas apie galimas rizikas ir neigiamas pasekmes, susijusias su vairavimu „išgėrus“.
Paprastai regėjimo laukas apima 180° kampą, tačiau dėl alkoholio poveikio šis kampas gerokai sumažėja.
Eismo įvykio rizika taip pat didėja dėl vairuotojo nuovargio: tyrimai rodo, kad tikimybė užmigti prie vairo padidėja jau esant 0,1 promilės koncentracijai.
Ir visi minėti pokyčiai įvyksta net išgėrus nedidelį alkoholio kiekį, neviršijus leistinos 0,4 promilės ribos.
Rizika, kad vairuotojas, kurio kraujyje yra 0,1–0,4 promilės alkoholio, pateks į eismo įvykį kuriame kas nors žus ar bus sunkiai sužalotas, yra iki 3 kartų didesnė, nei blaivaus vairuotojo rizika.
Vieni nežino, kiti nekreipia dėmesio
Kodėl kai kurie vairuotojai, žinodami, kad reikės vairuoti, nevengia alkoholio? Priežasčių yra kelios. Viena – informacijos apie nedidelio alkoholio kiekių keliamus pavojus trūkumas: daug kas mano, kad jei alkoholio koncentracija neviršija leistinų 0,4 promilių, jų organizmo veikla nepakinta. Deja, tai netiesa.
Antroji priežastis – lengvabūdiškumas. Trečioji, kuriai buvo skirta bene daugiausia tyrimų, – mūsų požiūris į rizikingą elgesį. O juk vairavimas išgėrus – itin rizikingas elgesys kelyje.
Įvairių tyrėjai išskiria, keturias rizikos rūšis:
1. Neišvengiama rizika, su kuria tam tikrose situacijose tenka susitaikyti: pvz., dalyvavimas eisme, elektros prietaisų, įrankių naudojimas ir t.t.
2. Nedidelė ir kontroliuojama rizika, kurią galime sau leisti prisiimti: pvz., plaukimas baidarėmis, maudymasis ežere ir pan..
3.Itin didelė ir nekontroliuojama rizika, kurios negalime sau leisti, kurios pasekmės gali būti labai sunkios: pvz., lenkimas posūkyje, kopimas į kalnus be tinkamos įrangos ir pasiruošimo, maudymasis audringoje jūroje ir t.t.
4. Būtinoji rizika, kai renkamės mažesnę blogybę: pvz., šokam į ledinį vandenį, kad išgelbėtume skęstantįjį, supratę, kad nespėsime sustabdyti prieš kliūtį, nukreipiame automobilį į pakelės griovį ir pan.
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio priskiriamas trečiajai rizikos rūšiai, kurios pasekmės dažnai būna katastrofiškos. Problema ta, kad daug vairuotojų net nesugeba įvertinti trečiosios rizikos rūšies pavojingumo.
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
