Druską keliuose naudoti būtina, bet nereikėtų persistengti
Kelių ir gatvių priežiūra turi savo specifinę virtuvę: darbai gatvėse organizuojami atsižvelgiant į daugybę veiksnių, o sprendimus kelininkams tenka priimti greitai, mat nuo jų priklauso eismo intensyvumas ir saugumas. Kaip paaiškino aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė, nėra kito būdo užtikrinti, kad gatvėmis žiemą būtų saugu važiuoti, todėl visą šaltąjį sezoną joms barstyti naudojama druska arba druskos ir smėlio mišiniai.
Kiek druskos reikia naudoti?
Kaip nusprendžiama, kokiu mišiniu barstyti gatves ir šaligatvius bei kiek druskos naudoti? D. Lubė paaiškino, jog sprendimai priklauso nuo daugybės veiksnių: dangos būklės, buvusio įšalo, aplinkos temperatūros, prognozuojamų kritulių, ar slidi danga, pavyzdžiui, granito plokštės, brukas ar skaldytas akmuo. Visais atvejais, prioritetas – vairuotojų ir pėsčiųjų saugumas, todėl kartais druskos ar jos mišinių tenka naudoti didesnius kiekius, visgi, pašnekovės žodžiais, visuomet vertinamas jos efektyvumas, būtinumas, nauda, o sezonui pasibaigus skubama nešvarumus su druskos likučiais pašalinti.
Kad į aplinką druskos patektų kuo mažiau, imamasi prevencinių barstymų. Gatves pabarsčius prevenciškai, užtikrinama ir tai, jog pradėjus snigti eismo sąlygos bus kiek įmanoma palankesnės, esant lijundrai, krituliai nesušals ir nesusidarys ledas. Iš anksto pabarsčius gatves, vėliau lengviau jas nuvalyti, nes sniegas nepavirsta į ledą. Skaičuojama, jog efektyvus išberiamos druskos kiekis gatvėse – iki 30 gramų druskos kvadratiniam metrui.
Šaligatvių barstymą reguliuoja savivaldybės
Kokia tvarka ir kaip bus valomi bei kuo barstomi šaligatviai taip pat sprendžia savivaldybės. Paprastai, prioritetas skiriamas šaligatviams, kuriais vaikšto daugiausia žmonių, o pabaigai paliekami gyvenamieji rajonai, kur praeivių yra mažiausiai. Pašnekovės žodžiais, šaligatviais, priešingai nei gatvėmis, judama ne taip intensyviai ir nedideliu greičiu, todėl pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, ar vaikščioti yra saugu, būtinai užtikrinti saugias sąlygas pėstiesiems, o idealiai sausus ir plikus šaligatvius išlaikyti ne tvarios aplinkos sąskaita.
„Gatvėse kyla rizika, jog net nedidelis sniego sluoksnis pravažiavus automobiliams taps slidus. Gatvėms valyti naudojami mechanizmai labai tiksliai reguliuoja išberiamos druskos kiekį, tuo tarpu šaligatviams skirti mechanizuoti barstytuvai neturi išvystytos technologijos ir nėra tokie tikslūs – gali būti išberiama nuo 44–48 gramų druskos vienam kvadratiniam metrui, o kai kuriais atvejais mažiausias išberiamos druskos kiekis siekia nuo 70 gramų kvadratiniam metrui. Šaligatviams barstyti naudojamas druskos ir smėlio mišinys, skalda ar atsijų mišinys veikia pakankamai gerai, tačiau labai svarbu šias ledą tirpdančias ar slidumą mažinančias priemones naudoti efektyviai – optimalų kiekį tuomet, kai yra reikalinga, ir ten, kur reikalinga.
Druskos poveikis augalams
Druska daro poveikį mieste augantiems krūmams ir medžiams, vejai, gėlynams – dideli druskos kiekiai pažeidžia augalų šaknis. Gausiai naudojama druska užteršia paviršinius vandenis, dirvožemį, kenkia vabzdžiams. Pastebima, jog urbanizuotose teritorijose mažėja augalų rūšių. Miestų pievose įsivyrauja druskų poveikiui atspariausi varpiniai augalai. Nors iš pažiūros – plotai šiltuoju metų laiku žali kaip ir anksčiau, raudonieji dobilai, gysločiai ar kiti augalai juose tampa retenybe, kalbant apie bioįvairovės urbanizuotose teritorijose išsaugojimą, druskos poveikis ypatingai žalingas. Nuoširdžiai abejoju, ar tikrai idealiai pliki šaligatviai turėtų būti mūsų prioritetas?“, – svarstė D. Lubė.
Apsaugoti žaliuosius plotus
Kaip rodo Kanadoje, kur sunaudojama ypač daug druskos užtikrinant švarius šaligatvius ir takus, atlikti naujausi moksliniai tyrimai, urbanizuotose teritorijose esančių vandens telkinių druskingumas padidėja kelis kartus, o tai turi įtakos vandens telkinių kokybei ir sveikai ekosistemai.
„Norėdami išsaugoti bioįvairovę turėtume stengtis užtikrinti, jog šaligatvių dangos bus nuvalytos, o pabarstytos tik tada, kai to tikrai reikia. Galbūt, kai kuriais atvejais druską būtų galima keisti skaldos mišiniu. Nors jis – brangesnė alternatyva, bet ne tiek, kiek vėliau kainuos atkurti aplinką, kuriai pakenkė barstoma druska ar druskos mišiniai“, – kalbėjo D. Lubė.
Pašnekovė pritarė, jog atvejais, kuomet be perstojo sninga kelias dienas, kiekvieną parą susidaro didesnis nei 10 cm sniego sluoksnis, užtikrinti nepriekaištingą kokybę išties sudėtinga – dalis sniego lieka ant dangų. Tokiais atvejais, atkreipė dėmesį D. Lubė, ekspertai turėtų įvertinti, ar sniegas, kuriuo užklotos dangos, kelia pavojų, ar jį būtina ištirpdyti skubiai, yra tikimybė greitai susiformuoti ledui, ar visgi galima valyti ilgesnį laiką, tačiau nenaudoti druskos ir smėlio mišinio.
„Manau, jog įvertinę oro, aplinkos sąlygas, tam tikrais atvejais mažindami sunaudojamų chloridų mišinių kiekį, turėtume nuspręsti dangas nuvalyti ir per ilgesnį laiką. Galbūt, šaligatvių dangos neatrodys idealiai, kita vertus, ar to tikrai visą laiką reikia? Apsiavus tinkamą avalynę, nedideli sniego kiekiai ant dangų nesukels nepatogumų“, – svarstė pašnekovė.
Likučių gatvėse neliks
Žiemai baigiantis, tiek, kiek leidžia permainingi orai, bendrovė pradeda tvarkymosi darbus, svarbiausias kurių – sušluoti gatvėse užsilikusias smėlio ir druskos mišinio, atsijų, skaldelės sankaupas, kad atšilus orams pravažiuojantys automobiliai nesukeltų dulkių, vėjas neišnešiotų jų po žaliąsias erdves, kur žaidžia vaikai, žmonės eina pasivaikščioti. Įkvėpus kietųjų dalelių, rizikuojama susirgti kvėpavimo takų ligomis, pažeisti plaučius, dulkelės gali sukelti alergiją.
Šluoti gatves ir pašalinti per žiemą susikaupusį smėlį, skaldos gabalėlius ir druską būtina ir saugant žaliuosius miesto plotus – šie darbai intensyviausi visiškai nutirpus sniegui, ypač prieš sodinant naujus augalus.
Svarbu, jog po žiemos keliuose nusėdę chloridų mišiniai nepatektų ant augalų lapų, nes tokios apnašos gali stabdyti augalų augimą ir vešėjimą, kai kurie gali nudžiūti. Žiemą ledą tirpdanti druska, patekusi ant dirvožemio, kelia pavojų augalų šaknims, todėl keliuose ir šaligatviuose per žiemą susikaupusių druskų nepaliekama.
