Atrodytų, didelės tragedijos čia nėra. Juk dviratininkams ir paspirtukininkams reikia lygesnio paviršiaus, pavyzdžiui, nei pėstiesiems. Tačiau nepamirškime, kad pėstieji – tai ir mamos su vežimėliais. Todėl natūralu ir žmogiška, kad joms žymiai patogiau ratukus stumti ne žvyru, o lygiu asfaltu. Tai – viena iš priežasčių, kodėl pėstieji kartais migruoja į dviračių takus.
Ne visi dviratininkų nutikimai – draudikų suvestinėse
Lietuvos kelių policija nurodo, kad per dvejus pastaruosius metus eismo įvykiuose buvo sužalota maždaug po 400 dviratininkų kasmet. Daugiau nei pusė šių nelaimių įvyko dėl dviratininkų kaltės. Kelių policija nedetalizuoja statistinių duomenų ir nenurodo, su kokiais kitais eismo dalyviais susiduria į įskaitinius įvykius patekę dviratininkai.
Draudimo bendrovės BTA ekspertas A.Žiukelis pažymi, kad policijos suvestinėje atsispindi ne visi dviratininkų eismo įvykiai, nes jiems susidūrus su kitais dviratininkais, paspirtukininkais ar pėsčiaisiais ne visada kreipiamasi į pareigūnus. Be to, dalis nukentėjusiųjų atsiperka nubrozdinimais arba sumušimais. Realus nukentėjusiųjų skaičius gali būti ir kelis kartus didesnis, nei skelbiama policijos suvestinėje.
Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ informuoja, kad sostinėje apie 100 km takų yra skirti tik dviračių judėjimui, dar 50 km – ir pėsčiųjų, ir dviračių eismui.
Arnoldas Valiauga, Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) generalinis sekretorius, pastebi, kad, gerėjant infrastruktūrai, pastaraisiais metais sparčiai populiarėja ir judėjimas dviračiais. Tačiau dėl to natūraliai daugėja nelaimingų atsitikimų, į kuriuos patenka dviratininkai.
Kodėl vieniems asfaltas, o kitiems – žvyras
Tačiau grįžkime prie straipsnio pradžioje aptartos situacijos. Kodėl Žvėryne pėstieji turi eiti žvyro taku, o dviratininkai su vėjeliu švilpia asfaltu?
Gabrielius Grubinskas, Vilniaus savivaldybės atstovas, paaiškino, kodėl taip nutiko:
„Tiesti žvyro dangos pėsčiųjų taką Žvėryne nuspręsta projektavimo darbų metu, prieš kiek daugiau nei penkerius metus. Toks eksperimentinis sprendimas buvo priimtas saugant parko gamtinę aplinką – žvyro danga yra natūralesnė, ji sugeria lietaus vandenį, o tai naudingiau aplink esantiems augalams ir medžiams.
Visgi, savivaldybės vertinimu, sprendimas nėra pasiteisinęs, nes gyventojai mieliau renkasi kietos dangos takus, šiuo atveju – šalia nutiestą dviračių taką. Dėl to vėliau projektuotų ir naujai tiesiamų pėsčiųjų takų atveju ši praktika nebebuvo ir toliau nebus taikoma. Be tako Žvėryne, tokios pat žvyro dangos takas taip pat yra Antakalnio pakraštyje.“
