Tradiciškai Lietuvoje laikas keičiamas dukart per metus. Spalio pabaigoje, paskutinį sekmadienį, 4 valandą ryto, laikrodžiai atsukami valanda atgal.
Pavasariop laikrodžių rodyklės pasukamos į priekį. Toks laiko kaitaliojimas, esą, industrinėse šalyse, naudojančiose daug elektros energijos, turi ekonominį efektą ir leidžia geriau išnaudoti šviesą dienoms trumpėjant. Tačiau Lietuva tokioms šalims nepriskiriama.
Grindžia emocijomis, ne faktais
Visgi netrūksta teigiančių, kad dalį toks rodyklių sukiojimas išmuša iš vėžių ir prisitaikymas prie to trunka iki poros savaičių. Antra vertus, vairavimo profesionalai įsitikinę, jog esminio poveikio eismo saugumui laiko sukiojimas nedaro.
„Nemanau, kad laiko persukimas yra didelė problema. Galbūt kelias dienas trunka, kol biologinis laikrodis prisitaiko, tačiau netikiu, jog tai turi įtakos vairavimui“, – akcentavo Saulius Šuminas, „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Anot jo, būtų įdomu žvilgtelėti į kokius nors laikrodžių sukiojimo įtaką pagrindžiančius statistinius duomenis, tačiau kol kas, teigė pašnekovas, kalbama emocijomis, o ne faktais.
Patyrė eismo įvykį
Skundų iš būsimų vairuotojų dėl persukamo laiko VšĮ „Amplius“ vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova nėra girdėjusi. Pasak jos, pradedantieji pasiruošę vairuoti visada – ir rytą, ir vakarą.
Vairuotojai būna irzlesni, nepailsėję ir išsiblaškę.
„Visgi eismo įvykių statistiką būtų įdomu pamatyti, nes vairuotojai, mano akimis, būna irzlesni, nepailsėję ir išsiblaškę“, – pastebėjo pašnekovė.
Jai pačiai teko susidurti su vienu tokiu, dėl laiko pokyčių neišsimiegojusiu, vairuotoju, kuris išsiblaškęs įvažiavo į mokomojo automobilio galą. Tiesa, minėtas eismo įvykis nutiko tuomet, kai laikrodžio rodyklės buvo sukamos į priekį ir įvedamas vasaros laikas.
Neigiamai – į bet kokį pokytį
Visgi jei esame priklausomi nuo tos valandos, matyt, kažkas negerai.
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas įsitikinęs, jog reakcija į laiko persukimą – psichologinė, ne fizinė problema.
„Aš, kaip individualaus darbo atstovas, pradedu darbą ir jį baigiu įvairiu metu, todėl nematau jokios bėdos dėl pakitusio laiko. Visgi jei esame priklausomi nuo tos valandos, matyt, kažkas negerai“, – samprotavo pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad neretai į bet kokį pasikeitimą, nesvarbu, ar tai persukti laikrodžiai, ar naujas punktas Kelių eismo taisyklėse, ar naikinamos „žalios rodyklės“, reaguojama neigiamai, mat žmonės pikti ir pervargę.
„Reikėtų didesnės savitvardos ir pozityvumo“, – šyptelėjo pašnekovas.
Dirba pagal laikrodį
Rūpesčių dėl persukamų laikrodžių neturėtų patirti ir „Vilniaus viešojo transporto“ vairuotojai. Rasa Norkienė, bendrovės komunikacijos vadovė, pastebėjo, kad dauguma dirbančiųjų – vyresnio amžiaus, tad prie persukamo laiko jie įpratę ir to nesureikšmina.
„Galbūt jei būtų įvedama kokia nors didelė naujovė, tuomet žmonės kalbėtų, pastebėtų. Dabar to nėra, tiek, kiek dirbu, tikrai nebuvo jokių skundų“, – sakė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad į darbą vairuotojai išeina tada, kai laikrodžiai jau būna persukti, todėl keblumų orientuojantis, kada sėsti prie vairo, nekyla.
„Galbūt kiek kitaip būtų tuomet, jei laikas būtų persukamas tuo metu, kai žmogus dirba. Tačiau mes darbą pradedame jau po fakto“, – sakė „Vilniaus viešojo transporto“ komunikacijos vadovė.
Poveikį jaučia du iš trijų
Visgi žvelgiant į 15min vykdytos apklausos internete rezultatus, sunku patikėti, kad laikrodžių persukimas tik psichologinė problema.
Maždaug 2 iš 3 apklausos dalyvių pabrėžė, kad laiko persukimas turi neigiamą poveikį, mat eismo dalyviai yra pavargę ir mieguisti.
Ir tik trečdaliui respondentų atrodė, kad vienos valandos pokytis su savijauta negali turėti nieko bendro.
