Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos į diskusiją „Rinkis saugų greitį“ pakvietė skirtingų sričių specialistus.
Apie vairuotojų įpročius, elgseną ir situaciją šalies keliuose kalbėjosi Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė, to paties universiteto Psichologijos katedros profesorė Auksė Andriulaitienė, ralio ir žiedinių lenktynių dalyvis Deividas Jocius, žurnalistas, rašytojas, saugaus eismo ekspertas Valdas Valiukevičius.
2015-2017 metų tyrimų duomenimis, kas trečias lietuvis, važiuodamas krašto keliuose, yra linkęs viršyti greitį, o du iš trijų greitį viršija gyvenvietėse. Dėl saugaus greičio nepasirinkimo per tuos metus žuvo 280 žmonių. Kalbant paprasčiau – žuvo kiek daugiau žmonių, nei jų skrenda vienu vidutiniu lėktuvu.
Vairavimo mokymo pradžia – ne instruktorius
Kaip sakė D.Jocius, žmonės Lietuvoje išties važiuoja pakankamai agresyviai. Todėl reikia ne tik vairavimo, tačiau ir vairavimo kultūros pamokų. Nes neužtenka tik mokėti parkuotis ar persirikiuoti į kitą eismo juostą.
Automobilis, pasak jo, yra svarbi bemaž kiekvieno žmogaus gyvenimo ir kasdienybės dalis, o automobilyje žmogus kartais praleidžia nuo 50 iki 70 proc. savo dienos laiko. Tad kaip to nemokyti per 12 mokyklos metų? Nuo kokios 5-6 klasės reiktų pradėti. Pradėti mokyti turi ne instruktorius.
Vairavimo kultūra turi būti diegiama nuo vaikystės. Vis dar daug žmonių, atsisėdę į galą, nesisega diržų. Nes žiguliuose jų nebuvo“, – kalbėjo D.Jocius.
Lenktynininkas prisiminė ir skaudžią savo avariją, kai jis, nepasižymėjęs vienos kelio atkarpos, vertėsi daugiau nei 13 kartų, o eismo įvykio metu lūžo daugybė kaulų, buvo nuplėšta ranka.
Vis dar daug žmonių, atsisėdę į galą, nesisega diržų. Nes žiguliuose jų nebuvo.
„Tiek patirties turint ir turėjus skaudžios patirties, atsitikimų, po to net ir nėra noro važiuoti greičiau. Žmonės bando adrenalino gauti pabandydami paspausti greičio pedalą. Nors visi mato per žinias, kad kažkas partrenkė žmogų, kažkas nunešė autobusų stotelę, bet tai atrodo labai toli ir tai jam neatsitiks.
Iš tiesių automobilis yra šaltasis ginklas, su kuriuo galima pridaryti nemažai reikalų“, – kalbėjo D.Jocius.
Tie, kurie nori išsikrauti ir gauti adrenalino, pasak lenktynininko, galėtų išsinuomoti, pavyzdžiui, kartingą ir specialioje trasoje pavažinėti juo.
Greičio tolerancija – ydinga
Žurnalistas V.Valiukevičius pastebėjo, kad įprotis važiuoti greičiau atsirado jau senokai – tada, kai pradėta kalbėti apie greičio toleranciją, apie tai, kiek policijos radarai, greičio matuokliai turi tolerancijos.
„Visiems įdomu, kiek galima važiuoti greičiau. Jei nebūtų apskritai kalbos apie toleranciją, tai mes ir pasistengtume važiuoti arčiau to nustatyto greičio – 60 ar 90 kilometrų per valandą.
Dabar daugelis galvoja, kad 20 kilometrų viršyti greitį yra sveikas dalykas, normalu. Užmiesčio keliuose pastebiu, kad dauguma automobilių vairuotojų važiuoja plius 20. Vadinasi, jei užfiksuos radaras, tai neskaudžiai, jei sustabdys policininkas – tai nubaus irgi neskaudžiai“, – kalbėjo V.Valiukevičius.
Žurnalistas pasidalino ir nesena savo patirtimi vairuojant kaimyninėje Latvijoje. Nežymiai viršijęs greitį jis turėjo susimokėti 40 eurų baudą.
„Ten tolerancijos nėra, baudų sistema veikia labai gerai, pas mus tolerancija yra, baudų sistema veikia nelabai gerai“, – sakė V.Valiukevičius.
Pašnekovas prisiminė istoriją apie girtą dviratininką, kuris įkliuvo policijos pareigūnams jau šeštą kartą.
„Reido metu pareigūnai sustabdė girtą dviratininką Joną, kuris, pasirodo, prieš tai girtas buvo sustabdytas penkis kartus. Policininkai išrašė jam eilinę baudą, o Jonas eilinės baudos nemokės. Tad du dalykai – tolerancija ir nebaudžiamumas“, – sakė V.Valiukevičius, pastebėdamas, kad lietuviai mėgsta ieškoti būdų, kaip iš nemalonios situacijos galima išsisukti.
Padėtų greičio matuokliai
Diskusijos dalyviai, kalbėdami apie kitų šalių vairuotojų vairavimo ypatumus, visų pirma akcentavo eismo kultūrą. Taip pat – saugaus greičio priemones, kurios yra veiksmingos.
„Prisimenu, kai Italijoje buvo pristatytas 7 klasės BMW. Naujas, galingas automobilis ir mes, žurnalistai iš viso pasaulio, jį išbandėme. Srautas važiavo apie 170-180 kilometrų per valandą greičiu. Tokiu greičiu buvo galima važiuoti tik pirmoje eilėje, antroje – reikėjo važiuoti greičiau.
Pernai vėl važiuoju Italijoje ir galvoju, kas atsitiko? Srautas važiuoja tokiu greičiu, kokiu galima. Pasirodo, kad italai pristatė daug greičio matuoklių ir italai išmoko važiuoti tvarkingai. Įrenkime daug greičio matuoklių, ir vairuotojams tiesiog nusibos mokėti baudas, važiuosime tvarkingai. Manau, kad tai – vienintelė išeitis“, – kalbėjo V.Valiukevičius.
Įrenkime daug greičio matuoklių, ir vairuotojams tiesiog nusibos mokėti baudas, važiuosime tvarkingai.
Panaši situacija – ir Vokietijoje. Greitkeliuose, kur greitis neribotas, vairuotojai važiuoja greitai, tačiau miestelyje jie važiuoja tokiu greičiu, koks leidžiamas nė kiek ne daugiau. Mat baudos – nuo vieno viršyto kilometro.
Dar vienas pavyzdys – iš Estijos, kur kelių eismo taisyklėse numatyta, koks turi būti saugus atstumas tarp važiuojančių automobilių. Tuo tarpu Lietuvos vairuotojai, ypač vairuojantys galingesnius automobilius, neretai mėgsta signalizuoti šviesomis važiuojančiam lėčiau ar privažiavus pernelyg arti leisti suprasti, jog reikia duoti kelią.
Vairuodami rašo žinutes
Tačiau ne tik saugaus greičio nesilaikymas yra didelė Lietuvos vairuotojų problema. Diskusijos dalyviai teigė, kad daug jų vairuodami rašo trumpąsias žinutes arba naršo socialiniuose tinkluose.
„Dauguma avarijų nutinka tada, kai važiuoji didelį atstumą, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Klaipėdą, reikia nuvykti tam tikru laiku, bet dar reikia parašyti 10 žinučių, pasižiūrėti, kokie orai“, – kalbėjo D.Jocius.
Kaip teigė pašnekovai, atliktas ir eksperimentas, kurio metu buvo galima patirti, ką vairuojant reiškia kiekviena sekundė.
Jei tavo greitis 100 kilometrų per valandą, kiekviena sekundė reiškia labai daug metrų. O sykiu – ir sutraiškytų automobilių priekyje, sužalotų ar nužudytų žmonių skaičių“, – teigė diskusijos dalyviai.
Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo populiaru pranešti apie kito vairuotojo daromą pažeidimą ir tai atrodė tarsi nesolidaru.
Tačiau Lietuvoje vis populiarėja vaizdo registratoriai, ir vairuotojai vis rečiau taikstosi su kito pavojingu vairavimu ar daromu pažeidimu. Jei ne visą laiką ir pranešama pareigūnams, tai dėl savo netinkamo elgesio atsidurti viešoje erdvėje tampa vis labiau paprasta. Tai, sakė pašnekovai, taip pat drausmina.
Avarijų padaugėja atšilus orams
Statistika skelbia, kad atšilus orams išauga avarijų, kurioje žūsta žmonės, skaičius.
„Ar atšilus orams tampama geresniais vairuotojais? Sausas kelias, saulė, vasarinės padangos – žmogus jaučiasi gerai, ir smagu lėkti dideliu greičiu“, – kalbėjo V.Valiukevičius.
Jei į kelią išbėgs elnias ar žmogus, atsiras kita kliūtis, ar padarysi taip, kaip reikia?
Pašnekovas teigė pasisakantis už papildomus vairuotojų mokymus, kurių metu būtų mokoma ne paprasto vairavimo, o supažindinama su fizikos dėsniais.
„Kai jaunas žmogus sėda į automobilį, įsivaizduoja, kad jis yra jaunas ir lygiateisis žmogus, tačiau jam reikėtų ekstremalių situacijų, kad suvoktų fizikos dėsnius. Jie galioja visiems – ir lenktynininkams, ir paprastiems vairuotojams“, – sakė V.Valiukevičius.
Ekstremalaus vairavimo patirties įgiję vairuotojai, kurie savo automobiliais lėkdavo 200-220 kilometrų per valandą greičiu, po dviejų dienų kitokio vairavimo teigia supratę, kad net važiuodami 60 kilometrų per valandą greičiu ekstremaliomis situacijomis nesuvaldo automobilio.
„Tokių vairavimo akademijų mintis yra ne išmokyti vairuoti, bet leisti suprasti, kad tu labai daug nemoki. Jei į kelią išbėgs elnias ar žmogus, atsiras kita kliūtis, ar padarysi taip, kaip reikia?
Saugus greitis yra kiekvienam skirtingas. Lenktynininkui jis vienas, aštuoniolikmečiui – kitas. Kiekvienas mes turime pasirinkti savo saugų greitį. Gyvenimas yra maratonas, ir kokiame jo kilometre padarei klaidą, gali daug prarasti. Avarija tavo gyvenimą gali sumaitoti žiauriai. Tu gali atsidurti kalėjime, netekti artimų žmonių, o gal ir patį reikės kojom į priekį išnešti“, – teigė V.Valiukevičius.
Galvoja, kad nieko nenutiks
Kokios priežastys skatina žmogų stipriau spausti greičio pedalą? Psichologė L.Šeibokaitė sako, kad visų pirma neteisinga manyti, jog viršyti greitį kad ir 10 ar 20 kilometrų per valandą yra „nieko tokio“.
„Jei viršijome 20 kilometrų per valandą, mes sumažiname savo galimybes sureaguoti. Važiuodami 130 kilometrų per valandą greičiu mes matome tiek, kiek rodo mūsų priekinis stiklas ir nė trupučio daugiau. Mes negalime suvokti informacijos, kuri patenka į šoninį regėjimo lauką“, – kalbėjo L.Šeibokaitė.
Pasak L.Šeibokaitės, greičiau važiuoja tie žmonės, kurie pasitiki savo jėgomis ir galvoja, kad jiems nieko nenutiks, nes į bėdas patenka tie, kurie nemoka vairuoti.
„Normalu, kad taip žmogus galvoja, nes jis neturi patirties, kad gal gali būti kitaip. Net jei žmogus viršija greitį, jam nelaimė nenutinka iš karto. Be to, šiuolaikiniai automobiliai labai gerai toleruoja greitį. Visai kitas jausmas, malonu važiuoti greitai“, – sakė L.Šeibokaitė.
Renkasi automobilius, kurie „traukia“
D.Jocius sako pastebėjęs, kad žmonės, atėję į automobilių saloną ir rinkdamiesi transporto priemonę, visų pirma vertina jo galimą greitį ir kiek jis „traukia“.
„Tai pats keisčiausias dalykas, ką jie tą daro. Ir kodėl? Ar automobilis patogiai važiuoja, jie bando automobilio greitį net nežinodami, ar jis stoja efektyviai. Visi iki vieno tą patį daro. Ir tada sprendžia, ar pirks, ar ne“, – stebėjosi D.Jocius.
Psichologės A.Andriulaitienės teigimu, tokio elgesio paaiškinimų gali būti labai įvairių.
„Dalis žmonių, kurie renkasi automobilius tik kaip transporto priemonę, dažnai mini, kad mūsų gyvenimo tempas ir aplinkybės skatina skubėti. Kiti žmonės turi kitokių psichologinių poreikių ir motyvų, daliai tai – noras pasirodyti, būti pranašesniu už kitus, noras pasimėgauti, kad esi geresnis, ypatingesnis. Statuso įgijimas kartais būna daug svarbesnis, nei saugumas“, – sakė A.Andriulaitienė.
Psichologė taip pat pastebėjo tai, kad Lietuvoje itin daug saugaus eismo „ekspertų“.
„Greičio viršytojai yra ir vyresni žmonės, kurie apskritai nelinkę paisyti ženklų. Sako, koks kvailys čia sugalvojo pastatyti ženklą? Kiek tokių nuomonių yra? Visi gi eismo saugumo ekspertai. Tad yra dvi greičio viršijimo priežastys – aštrių pojūčių siekimas ir nenoras laikytis taisyklių.
Leisti vairuoti nuo 25 metų?
„Tai svarbu jauniems vairuotojams, kurie ką tik baigę mokyklą ir gali parodyti, kaip kietai važiuoja. Automobilis vis dar yra statuso reikalas, nors, žinoma, negalima visko teigti absoliučiai.
Reikia daug ką įsivertinti, pasverti, tačiau jaunam žmogui tai beveik neįmanoma. Kaktinė smegenų dalis, kuri atsakinga už visus sprendimų priėmimus, vystosi iki 25 metų. Todėl 18-20 metų jaunuolis visko įvertinti negali – jo smegenys dar taip nedirba. Realiai mes turėtume leisti vairuoti nuo 25 metų. Aišku, yra ir išimčių.
Gal virtualūs žaidimai turi įtakos? Juk ten, kai įvažiuoji į kelkraštį, nieko nenutinka.
Be to, kalbant apie jauną amžių, yra dar keli psichologiniai dalykai. Tai – ir statuso įgijimas, nes jiems reikia įeiti į visuomenę, jie pervertina savo jėgas labiau už kitus vairuotojus, nes neturi pakankamai patirties.
Tyrimai rodo, kad jauni vairuotojai turi silpną pavojaus vertinimo mechanizmą, jie kai kurias situacijas suvokia kaip nepavojingas, nors jos išties pavojingos. Bet patekus į jas jau neužtenka laiko sureaguoti“, – teigė psichologė L.Šeibokaitė.
„Gal virtualūs žaidimai turi įtakos? Juk ten, kai įvažiuoji į kelkraštį, nieko nenutinka“, – sakė V.Valiukevičius.
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
