Priekinio susidūrimo metu automobilis sustoja beveik vietoje, o visi nepritvirtinti daiktai skrieja tokiu pat greičiu, kokiu važiavo automobilis, be to, ta pačia kryptimi, kuria jis judėjo. Ar norėtumėte, jog mažas gėrimo buteliukas į jus smogtų 50 km/h greičiu? Kuo nepritvirtintų daiktų salone daugiau, tuo mažiau šansų eismo įvykio metu išvengti smūgių, kurių galėjo ir nebūti.
Netinkamai vežti daiktus ir bagažą automobilyje yra kur kas pavojingiau, nei mano daugelis vairuotojų, tad reiktų įsiminti vieną svarbią taisyklę – automobilio salone neturi būti jokių daiktų, kurių važiuojant neprireiks. O jei tokie daiktai yra, pasirūpinti, kad jie būtų sudėti saugiose vietose – sėdynių kišenėse, uždaromose daiktadėžėse, specialiuose prie saugos diržų tvirtinamuose ar tarp priekinės ir galinės sėdynės ant grindų padėtuose krepšiuose ir pan.
Iš tiesų automobilio salone esantys daiktai puikiai pailiustruoja, kas atsitinka su neprisisegusiais saugos diržais keleiviais. Susidūrimo metu jie tampa sunkiu „maišu“, kuris užvirs ant vairuotojo ar keleivio ir gali tapti jų sunkios traumos ar net žūties priežastimi. Jei gale sėdintys keleiviai neprisisega saugos diržų, automobiliui atsitrenkus į kliūtį jie gali trenktis į vairuotojo ir keleivio sėdynes tokia jėga, kad sulaužys atlošo fiksavimo mechanizmą ir prispaus vairuotoją arba šalia sėdintį keleivį. Todėl neprisisegusieji gale kelia realų pavojų ne tik sau, bet ir sėdintiems priekyje.
Salone esantys daiktai gali kelti pavojų ne tik eismo įvykių metu
Dakaro ralio prizininkas, žinomas lenktynininkas Rokas Baciuška gerai žino, kokią grėsmę gali kelti įvairiausi daiktai, privalantys būti automobilyje ekstremalių Dakaro ar Abu Dabio lenktynių metu: „Mūsų lenktyniniame automobilyje iš tiesų yra nemažai daiktų: pradedant būtinais įrankiais, baigiant nemažomis, vairuotojui ir šturmanui skirtomis vandens talpomis. Visi įrankiai, dėžės bei kiti daiktai yra taip kompaktiškai ir saugiai sudėti, pritvirtinti bei stipriai užveržti pritraukiamais diržais, kad galiu pasakyti tiek, jog automobilių sportas yra saugesnis nei krepšinis“.
Pasak R.Baciuškos, jei daiktai nebūtų pritvirtinti, automobiliui verčiantis jie lakstytų po saloną, bet tai neįmanoma, nes viskas yra apgalvota. „Šiais laikais lenktynių saugumui skiriamas ypatingas dėmesys – tai ne 1990 - ieji, kai lenktynininkai užsidėdavo „medinį“ šalmą ir važiuodavo. Yra specialios patikros ir jei kažkas lenktynių automobilyje ar net lenktynininko aprangoje neatitinka reikalavimų, dalyvauti tame etape nebegali“,- tikina pašnekovas.
Jei daiktai nebūtų pritvirtinti, automobiliui verčiantis jie lakstytų po saloną.
Salone esantys daiktai gali kelti pavojų ne tik eismo įvykių metu, bet ir kasdienėse situacijose: stengiantis išvengti kliūties, staigiau stabdant ar pasukant vairą. Tokių situacijų metu netinkamoje vietoje padėti daiktai pradeda judėti ir atsiranda netikėčiausios vietose: krenta nuo panelės ant vairuotojo, atsiduria prie jo kojų, pedalų zonoje.
Dakaro ralio dalyvis dalinasi viena įdomia patirtimi iš Suomijos, kai teko treniruotis ant ežero ledo ir ypač ekstremaliai. „Važiuoti reikėjo kuo greičiau, įveikti posūkius kuo tiksliau, bet, negana to, šalia sėdintis instruktorius į mane mėtė įvairiausius daiktus: į kojas, į rankas, į kūtinę. Labai įdomus potyris. Nėra nei malonu vairuoti, nei lengva susikoncentruoti, kai į tave skrieja dėmesį atitraukiantys daiktai“,- sako R.Baciuška.
Kai automobilio salone nevaldomi „siautėja“ daiktai, net ir patyrusiam lenktynininkui sunkiau išlaikyti tikslumą ir tempą, o eilinis vairuotojas atitraukia dėmesį nuo kelio, susierzina ir praranda budrumą. Tai itin pavojinga situacija, nusinešusi ne vieną gyvybę. Tad dedant daiktus į automobilį, verta pagalvoti, kur būtų saugiausia jų vieta.
Sužaloti gali net ir telefonas ar vandens buteliukas
Prieš išvykstant į ilgą kelionę ar kelioms dienoms, laukia iššūkis – bagažo, kurio paprastai būna daug, sukrovimas į automobilį. Paprastai šis rūpestis užgožia kur kas svarbesnį klausimą – kaip viską sudėti saugiau. Ant sėdynių bei bagažinėje voliojasi gėrimų buteliukai, pirkinių krepšiai. Į ilgas keliones imame lagaminus, šaltkrepšius, kitus nemažų gabaritų bei svorio daiktus. Vienus sudedame į bagažinę, o kas netelpa ar bus reikalinga važiuojant - atkeliauja į saloną.
Dideliu greičiu skriejantys daiktai gali sukelti tikrą daiktų „cunamį“, kurio rezultatas - labai sunkūs sužalojimai.
Kalbant apie lengvųjų automobilių kėbulų tipus, saugiausiai kroviniai „važiuoja“ sedane: ten jie uždaryti iš visų pusių, neturi galimybės patekti į saloną. Vienatūrių arba visureigių su trimis sėdynių eilėmis automobilių vidaus erdvė – vientisa, t.y. bagažinė neatskirta nuo salono erdvės.
Ramiai važiuojant ji tarsi nepavojinga, bet būtinai suveiks staigaus stabdymo ar susidūrimo metu. O tai reiškia, kad automobilio gale esantys daiktai staigaus stabdymo ar susidūrimo metu gali atsidurti salone. Prisijungę prie ten buvusių ir jau nevaldomai, dideliu greičiu skriejančių daiktų, jie gali sukelti tikrą daiktų „cunamį“, kurio rezultatas - labai sunkūs sužalojimai.
Jei autoįvykio metu automobilis verčiasi, tada aplink diržais pritvirtintų žmonių veidus ir kūnus chaotiškai bei dideliu greičiu juda viskas, kas yra salono viduje: salone buvę nepritvirtinti daiktai (namų raktai, telefonai, gėrimų buteliukai, ką tik įsigyti pirkiniai, krepšiai), iš bagažinės atskrieję lagaminai ar dėžės. Visi jie skraidys automobilyje tol, kol automobilis nustos suktis.
Ne tik lagaminai ar kiti sunkesni daiktai gali kelti pavojų jums ir kartu su jumis keliaujantiems asmenims – net ir vandens buteliukas ar mobilusis telefonas gali padaryti daug žalos, jei staigiai stabdant ar susidūrimo metu pradės skraidyti salono viduje. Mes patys paliekame automobilio viduje šias „tiksinčias bombas“, kurios įprastose situacijose nekelia jokios grėsmės, bet kritinėje situacijoje jos gali sužaloti mirtinai.
Saugaus eismo skiltis „Prisisek“ rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
