Didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros plėtros projektą ketinama baigti kitąmet, šiandien atidarytoje ilgiausioje, techniškai sudėtingiausioje ir naujų statinių skaičiumi didžiausioje „Via Baltica“ atkarpoje modernizavimo darbai vyko vos daugiau nei metus.
„Ne taip seniai šiame ruože įkasėme kapsulę ir šiandien, važiuodama čia, susimąsčiau, ar tai tikrai galėjo būti vos pernai. Tačiau iš tiesų per tokį trumpą laiką, kiek daugiau nei metus, pavyko užbaigti didelį ir sudėtingą strategiškai svarbaus projekto etapą. Kai kam gali pasirodyti, kad visa atkarpa, 40 kilometrų kelio, yra ne tiek jau daug, tačiau iš tiesų tai milžiniškas objektas, vienu metu tapęs bene didžiausia statybų aikštele Lietuvoje, ir labai džiaugiuosi, kad jis netapo jokiu „amžiaus projektu“. Matome jau labai netolimą galutinį jo finišą, kurį pasiekus tiek gyventojai, tiek verslai ir atvykstantys turistai galės džiaugtis kokybiškai kitokiomis keliavimo ir darbo sąlygomis – tokiomis, kokių iki šiol neturėjome. Nuoširdžiai dėkoju visiems prisidėjusiems ir tęsiantiems šį labai svarbų darbą“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
Šiandien atidaryta ilgiausia ir sudėtingiausia atkarpa nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo, kurios ilgis – 16 km. Dar praėjusių metų pabaigoje šiame kelyje baigtos atnaujinti ir atidarytos dvi atkarpos, kurių bendras ilgis – 12,5 km. Paskutinė, ties Lietuvos-Lenkijos siena ir Suvalkų koridoriumi esanti kelio dalis bus baigta atnaujinti kitąmet, joje intensyvūs darbai pradėti dar šią vasarą. „Via Baltica“ kelio nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos rekonstrukcijos metu iš viso bus modernizuotas daugiau nei 40 km siekiantis kelio ruožas.
„Beprecedenčio masto „Via Baltica“ statybos darbai – jau finišo tiesiojoje. Baigta trečioji, ilgiausia ir techniškai sudėtingiausia „Via Baltica“ atkarpa, lieka įveikti tik paskutinį ruožą, kur darbai jau vyksta nuo vasaros ir bus baigti kitais metais. Esame labai arti galutinio tikslo – netrukus Varšuvą, Kauną bei Vilnių sujungs aukščiausio lygio ir eismo saugos požiūriu magistralė, ir ši mūsų strateginė jungtis į Vakarus pasikeis iš esmės. Tai – tik vienas iš žingsnių tiesiant magistralę per Baltijos šalis. Dar šiemet bus pradėti rengti specialieji planai ir „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Kauno iki Latvijos“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Naujausioje ir šiandien atidarytoje „Via Baltica“ atkarpoje per kiek daugiau nei metus pastatyta didelės apimties nauja kelių ir jų statinių infrastruktūra: 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, 10 žiedinių sankryžų, 45 km jungiamųjų kelių, didžiausia bei kol kas moderniausia Lietuvoje poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelė.
„Kelio „Via Baltica“ atnaujinimas dėl kuriamos infrastruktūros apimties ir atliekamų darbų tempo yra didžiausias ir greičiausias kada nors įgyvendintas kelių modernizavimo projektas Lietuvoje. Natūralu, jog jo įgyvendinimas reikalauja atsakingo, nuoseklaus ir kruopštaus planavimo bei profesionalumo, kurį, džiaugiuosi, mūsų komandai pavyko pasiekti. „Via Baltica“ modernizavimas yra ypatingai svarbi investicija į eismo saugumo didinimą, šalies karinio mobilumo jungčių stiprinimą bei palankios aplinkos kūrimą šalies ekonomikai augti“, – akcentavo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Naujo baigto modernizuoti „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 72,50 km) darbų kaina – 223,6 mln. Eur su PVM. Darbus atliko „Via Lietuva“ skelbtą viešąjį darbų konkursą laimėjusi UAB „Fegda“. Projektas finansuotas LR biudžeto, laikinojo bankų solidarumo įnašo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
„Tai yra rekordinis infrastruktūros projektas tiek finansine verte, tiek atliktų darbų apimtimi per tokį trumpą laiką: viena sutartimi nutiesta iki šiol ilgiausia automagistralės atkarpa nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Atliekant rekonstrukcijos darbus mūsų grupės įmonės taip pat panaudojo rekordinį kiekį mūsų įmonių grupės gamykloje Marijampolėje pagaminto asfalto – iš viso daugiau nei 400 tūkst. tonų“, – pažymi „Fegdos“ vadovas J. Jablonskis.
Modernizavus 40 km „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki pasienio, šiame kelyje iš viso bus pastatyti 7 tiltai, 10 viadukų, 9 tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos, 2 žalieji tiltai gyvūnams (pirmieji tokie Lietuvoje), 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 2 poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės (iki šiol moderniausios Lietuvoje), 18,9 km akustinės sienos ir net 90,5 km jungiamųjų kelių.
Bendra „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos modernizavimo vertė siekia daugiau nei 537 mln. Eur su PVM.
„Via Baltica“ automagistralė ypatingai svarbi Lenkijos ir Baltijos šalių ekonomikai, gyventojų judumui bei Lietuvos ir jos sąjungininkų saugumą užtikrinančiam kariniam mobilumui.
„Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km – Lietuvos teritorijoje. Tai – strateginė transporto arterija, jungianti vakarų Europą ir Baltijos šalis. Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ dalis turi būti baigta modernizuoti 2030 m. Atkarpa nuo Kauno iki Marijampolės atnaujinta 2018 m. Artimiausiu metu planuojama pradėti specialiojo plano ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras dėl likusios „Via Baltica“ dalies nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos.
„Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 5 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, jog šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčiu vizitine kortele šalies svečiams.
