Lietuviai nesibaimina sėsti prie vairo girti net ir po to, kai juos nubaudžia

Po pastarųjų įvykių, kai po neblaivaus policijos kriminalisto ne tarnybos metu vairuojamo automobilio ratais žuvo du žmonės, prisiminta apie griežtesnę neblaivių vairuotojų kontrolę.
Automobilio užvedimą blokuojantis alkotesteris
Automobilio užvedimą blokuojantis alkotesteris

Tai, kad ši sritis yra probleminė, rodo ir tyrimuose pateikiama statistika. Pastarieji Europos transporto saugumo tarybos tyrimai rodo, kad Lietuvoje dėl blaivumo patikrinama 40 vairuotojų iš 1 000. Šis rodiklis mažesnis tik Danijoje, Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tuo tarpu Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje tūkstančiui vairuotojų tenka nuo daugiau nei 400 iki beveik 300 patikrinimų. Net Estijoje patikrinami 105 vairuotojai iš 1 000.

Nepaisant to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas užtikrino, kad vairuotojai tikrinami nuolat.

„Pavyzdžiui, Vilniaus mieste kas savaitę rengiamų policinių priemonių metu patikriname apie 500 vairuotojų blaivumą, t. y. vidutiniškai Vilniuje per metus patikrinami 24 tūkst. vairuotojų“, – sakė policijos atstovas.

Įdomu tai, kad minėtose, dažniausiai vairuotojų blaivumą tikrinančiose Europos valstybėse, atvejai, kai užfiksuojamas vairavimas pažeidžiant nustatytas blaivumo ribas, yra itin reti. Jie nesiekia net vieno procento iš visų patikrintųjų, o Norvegijoje šis rodiklis yra vos 0,2 proc. Tuo tarpu Lietuvoje neblaivūs vairuotojai yra kur kas dažnesnis reiškinys – 1,7 proc.

Per 8 šių metų mėnesiu užfiksuota beveik 5 000 atvejų, kai vairuotojas buvo neblaivus

Naujausia Lietuvos policijos ataskaita, rodanti visų šalies policijos įstaigų darbo, vykdant eismo priežiūrą Lietuvos Respublikoje, rezultatus ir apimanti laikotarpį nuo šių metų sausio iki rugpjūčio mėn. – iškalbinga. Per 8 mėn. užfiksuota beveik 5 000 atvejų, kai vairuotojas buvo neblaivus. Iš jų beveik 2 000, kai vairuotojams nustatytas vidutinis (1,51–2,5 promilės) arba sunkus girtumas (nuo 2,51 promilės ir daugiau).

Dar daugiau, per praėjusius metus policijos pareigūnai užfiksavo 981 atvejį, kai prie vairo sėdėjo neblaivus vairuotojas, tokį patį pažeidimą padaręs ir anksčiau.

Pasak alkotesterių rinkoje veikiančios bendrovės „Alkotesteris“ direktoriaus Mariaus Anusausko, tokiai problemai spręsti Europos Sąjungoje pristatyti Europos transporto saugumo tarybos siūlymai dėl automobilių užvedimą blokuojančių alkotesterių.

„Jie siūlo tokią įrangą taikyti sugrąžinant teisę vairuoti daugiau nei vieną kartą už neblaivumą baustiems vairuotojams. Be to, tarybos specialistų teigimu visoje ES turėtų būti siekiama, kad policija patikrintų kas penkto vairuotojo blaivumą“, – sakė M. Anusauskas ir pridūrė, kad Europoje jau yra valstybių, kurios praktikoje masiškai taiko automobilių užvedimą blokuojančius alkotesterius. Pavyzdžiui, Suomijoje jie privalomi ne tik autobusuose, kuriais vežami vaikai, bet ir visame kitame už valstybės pinigus samdomame transporte, kuriuo bus vežami vaikai.

Kiekviena Europos šalis, kovodama su neblaiviais vairuotojais, imasi skirtingų priemonių

Susisiekimo ministerijos pasiteiravus dėl automobilių užvedimą blokuojančių alkotesterių įrengimo pakartotinai sugautų neblaivių vairuotojų transporto priemonėse, Kelių transporto ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis sako, kad  artimiausio Lietuvos Valstybinės saugaus eismo komisijos posėdžio darbotvarkėje yra numatytas klausimas dėl neblaivių vairuotojų reabilitacijos programų ir automobilių užvedimą blokuojančių alkotesterių įrengimo taikymo galimybių bei priduria, kad „kiekviena Europos šalis, kovodama su neblaiviais vairuotojais, imasi skirtingų priemonių – vienos šalys taiko itin griežtas sankcijas dažnai atimant ir vairuotojo pažymėjimą, kitos šalys (pavyzdžiuj, Švedija, Suomija, Danija, Belgija) taiko neblaivių vairuotojų reabilitacijos programas, reikalaudamos, kad vairuotojas naudotų automobilių užvedimą blokuojančius alkotesterius.“

V.Pumputis taip pat pastebi, kad Skandinavų šalių mokslininkai, nagrinėję neblaivių vairuotojų elgseną, nustatė, kad vairuotojai, kurie sėda prie vairo būdami neblaivūs, dažniausiai yra alkoholikai, todėl šiems asmenims taikytinos reabilitacijos programos mažai skiriasi nuo priklausomybę turinčių alkoholikų programų, kurių tikslas tas pats – naujame asmens gyvenimo etape nepalikti vietos alkoholiui.

„Manau, kad tai yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių, tai patvirtina ir Europos Komisijos šiais metais atlikta studija”, – kalbėjo Vidmantas Pumputis.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis