Be to, įvairaus plauko „auksarankių“ antram gyvenimui prikeltus naudotus automobilius vairuotojai dažnai įsigyja patys to net nežinodami. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad „pasidaryk pats“ principu suremontuoti ar iš skirtingų gabalų sulipdyti automobiliai yra ne tik nepatikimi, bet ir nesaugūs.
„Lietuviai vis dar įsigudrina patys susimeistrauti net ir saugiam automobilio eksploatavimui itin svarbias detales. Turėjome ne vieną atvejį, kai paaiškėdavo, kad avarijas patyrusiame automobilyje buvo naudojama, pavyzdžiui, iš atskirų metalo gabalų ir varžtų suvirinta vairo stabilizatoriaus traukė arba transporto priemonės kėbulas buvo sudurtas ir sulipdytas iš paskirų dalių. Be jokios abejonės, vairuoti tokius automobilius yra nesaugu“, – sako R. Bieliauskas.
Anot R. Bieliausko, tokios savadarbės automobilių detalės, kokių jam yra tekę matyti, gali subyrėti bet kuriuo metu ir sukelti pavojingą eismo įvykį. O iš kelių dalių suvirintas automobilio kėbulas yra visiškai nepatvarus, tarsi kartoninė dėžutė, todėl net ir ne itin stiprus susidūrimas juo važiuojantiems gali baigtis liūdnai.
„Dažnai lietuviai net neįtaria, kad važinėja perdarytu, antram gyvenimui prikeltu daužytu automobiliu su netinkamomis detalėmis. Tokių vis dar nemažai pasitaiko naudotų automobilių rinkoje, o be nuodugnesnės apžiūros servise dažnai sunku pasakyti, kad automobiliui praeityje teko nemažai patirti. Daužytų automobilių suremontavimu užsiimantys meistrai paprastai moka gerai paslėpti savo darbo pėdsakus“, – pažymi R. Bieliauskas.
Draudimo eksperto teigimu, tokių pėdsakų dažnai neįmanoma aptikti net ir per privalomą techninę apžiūrą. Virinimo ar atskirų detalių sudūrimo žymės paprastai būna paslėptos sunkiai prieinamose vietose, uždengtos automobilio salono apmušalais, po kuriais techninės apžiūros specialistai nežiūri.
„Dėl to įsigyjant naudotą automobilį reikėtų pardavėjo reikalauti automobilio techninės priežiūros istorijos dokumentų, nuodugniai patikrinti transporto priemonę patikimame servise. Praeityje automobilio patirtas avarijas gali išduoti tarpų tarp kėbulo skardų nelygumai, todėl visuomet patartina atlikti perkamo automobilio kėbulo geometrijos testą. Daugelis rimtesnių automobilių servisų turi galimybes tai padaryti“, – sako R. Bieliauskas.
Įsigyjant naudotą automobilį reikėtų pardavėjo reikalauti automobilio techninės priežiūros istorijos dokumentų, nuodugniai patikrinti transporto priemonę patikimame servise
Anot R. Bieliausko, perkant naudotą automobilį taip pat pravartu atidžiai pasižiūrėti, ar nežymiai nesiskiria kėbulo dažų spalva skirtingose jo vietose. Tamsesnių ar šviesesnių atspalvių dėmės gali byloti apie išlygintus įlenkimus ir dėl to perdažytas tam tikras automobilio vietas. Be to, reikėtų pasižiūrėti, ar visur ant automobilio kėbulo nurodyti numeriai sutampa. Jei skirtingose kėbulo vietose yra pritvirtinti ar įspausti skirtingi numeriai, jis neabejotinai yra sudurtas iš kelių skirtingų automobilių korpusų.
„Be abejo, jei automobilis praeityje per eismo įvykį buvo apgadintas nežymiai, o vėliau suremontuotas ir parduotas, tikrai nereiškia, kad jo jau negalima toliau eksploatuoti, tačiau, jei pardavėjas tokią automobilio praeitį bando nuslėpti, tai tikrai nėra geras ženklas. Na, o paaiškėjus, kad automobilis yra prikeltas antram gyvenimui iš kone metalo laužo ar panaudojus keletą transporto priemonių, jo, žinoma, pirkti nereikėtų“, – teigia R. Bieliauskas.
„ERGO Insurance“ atstovas pataria vairuotojams ir patiems automobilį visuomet remontuoti tik patikimuose servisuose – geriausia sertifikuotose automobilio gamintojo. Be to, remontui reikėtų naudoti tik kokybiškas, konkrečiam automobilio modeliui tinkančias detales.
„Kur nors garaže rastais varžtais, lipnia juosta, vielomis neva sutvirtintos lūžusios detalės tikrai nėra geras sprendimas. Tokie „pataisymai“ kelia grėsmę visiems eismo dalyviams, kadangi tikimybė sukelti avarinę situaciją mėgėjiškai suremontuotu automobiliu yra gerokai didesnė. Be to, reikėtų nepamiršti, kad nustačius, jog eismo įvykis kilo dėl netinkamos automobilio techninės būklės, draudimo bendrovė gali iš kaltininko regreso tvarka išsireikalauti padengti nukentėjusios pusės patirtus nuostolius“, – pažymi R. Bieliauskas.
