Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lietuvos keliai kasmet – vis saugesni, tačiau avarijų skaičius kažkodėl auga

Lietuva turi kuo pasigirti eismo saugumo srityje: per pastarąjį dešimtmetį šalies keliuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo keturis kartus (2007-aisiais – 740, 2016-aisiais – 188). Tai vienas geriausių rodiklių ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau kodėl sužeistųjų bei eismo įvykių skaičius, ilgą laiką mažėjęs labai palengva, pastaruoju metu netgi auga?
Įvykio vietoje
Asociatyvi nuotr.: avarija / Jonavos žinių nuotr.

Žuvusiųjų sumažėjo, sužeistųjų – ne

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas neturėjo konkretaus atsakymo, kodėl žuvusiųjų skaičiui gerokai mažėjant avarijų ir jose sužeistų žmonių kiekis pastaraisiais metais beveik nekinta. Jis teigė, kad šiuo metu LAKD nustatinėja tokios statistikos tendencijas ir kol kas gali atsakyti tik tiek, kad skirtingomis kryptimis judančią sužeistųjų ir žuvusiųjų statistiką nulemia daug veiksnių.

„Kiek kokie veiksniai lemtingi procentiniu lygiu, dabar nepasakysiu, tačiau daug jų turi įtakos. Daugiau kaip 8 metus keliuose buvo taikomos įvairios inžinerinės ir kitos priemonės, skirtos žūtims mažinti. Tačiau, nors sumažina tragiškų nelaimių skaičių, pačių eismo įvykių kiekį jos sumažina ne visada“, – aiškino N.Abukauskas.

Pažvelgus į statistiką, tokias tendencijas pastebėti nesunku: pavyzdžiui, 2011-aisiais Lietuvoje įvyko 3 266 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose buvo sužaloti 3 919 ir žuvo 296 žmonės. 2016-aisiais eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius pasikeitė ne itin, o žuvusiųjų sumažėjo trečdaliu. Praėjusiais metais šalies keliuose įvyko 3 280 eismo įvykių, kuriuose sužeisti 3 875 žmonės, o žuvo – 188.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Įvykio vietoje
Tomo Markelevičiaus nuotr./Įvykio vietoje

Kita N.Abukausko įvardyta priežastis – senas ir nejaunėjantis automobilių parkas. Tačiau jeigu 2010-aisiais Lietuvos automobilių parko vidurkis buvo 15 metų ir vidutinė transporto priemonė buvo pagaminta 1995-aisiais, tai šiandien su 15 metų amžiaus vidurkiu jau turime 2002-aisiais pagamintą automobilį. Septyneri metai – didelis pokytis automobilių saugume, per tiek laiko kur kas daugiau transporto priemonių buvo pradėtos gaminti su saugos oro pagalvėmis bei turi ABS, ESP, kitas elektronines saugumo sistemas.

„Padidėjęs automobilių saugumas gali turėti teigiamos įtakos žūčių mažėjimui, tačiau dėl to nebūtinai turi mažėti eismo įvykių ar sužeistųjų skaičius“, – pastebėjo saugaus eismo ekspertas.

2016-ieji – augimo metai

Jeigu labai lėtai mažėjantį eismo įvykių ir sužeistųjų skaičių galima suprasti, kaip reikėtų paaiškinti pastaraisiais metais padidėjusį avarijų kiekį? Taip pat – augantį jose sužalotų žmonių skaičių?

2015-aisiais Lietuvos keliuose įvyko 3 033 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeista 3 594 ir žuvo 242 žmonės. 2016-aisiais šalyje įvyko jau 3 280 avarijų, kuriose sužeisti 3 875 žmonės ir žuvo 188. Palyginti pirmus penkis 2017-ųjų mėnesius su analogišku laikotarpiu 2016-aisiais, taip pat pastebimas sužeistųjų ir avarijų augimas.

Dabar dėl kiekvieno menko sužalojimo žmonės keliauja į gydymo įstaigą ir pildo dokumentus dėl draudimo.

N.Abukauskas tikslaus atsakymo į šį klausimą dar neturi – po detalesnės analizės priežastis galės įvardyti antroje šių metų pusėje. Tačiau jis svarsto, kad viena to priežasčių gali būti apsidraudusių žmonių skaičius.

„Policija kažkada pasakė, kad daugėja apsidraudusių žmonių. Anksčiau, jeigu įvykio metu žmogus įsipjovė ar susimušė kažką, tai kas čia tokio – užklijavo pleistrą ir nuvažiavo toliau. O dabar dėl kiekvieno menko sužalojimo jie keliauja į gydymo įstaigą ir pildo dokumentus dėl draudimo. Ir tada vairuotojas patenka į policijos suvestinę“, – aiškino specialistas.

Kita vertus, jis neslėpė, kad tai nėra vienintelis atsakymas į tokį klausimą – tikrasis atsakymas būtų gerokai kompleksiškesnis ir susidėtų iš daugiau priežasčių.

Kita priežastis, kurios įtaką įvertinti konkrečiais duomenimis sudėtinga – mobilieji telefonai. Žmonės nepaiso didelių baudų ir ne tik jais kalba, bet ir rašo žinutes bei atlieka kitus veiksmus. Mobilieji telefonai yra vienas labiausiai dėmesį blaškančių dalykų vairuotojui, o jų naudojimas auga kiekvieną dieną.

„Stipriausius argumentus ir atsakymus mes turėsime rudenį. 2018-aisiais turėsime naują sausumos transporto strategiją, kuri bus susieta su švediška vizija – iki 2050-ų metų turėti 0 žuvusiųjų ir 0 sunkiai sužeistų keliuose. Mes irgi prie to rišimės ir bus tam tikri atskaitiniai laikotarpiai 2025, 2030 ir t.t. Stengsimės, kad ta strategija būtų patogi ir suprantama visiems – ne specialistams, kurie ir taip dirba su ja kasdien. Stengsimės, kad visuomenė tuo susidomėtų, kad jai būtų aiški tiek strategija, tiek bandymai pasiekti užsibrėžtų tikslų. Visuomenei įdomu, kaip pasiekti procesą, kuris vadinamas saugiu eismu“, – sakė N.Abukauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos