Dar šiais metais Lietuvoje atsiras 25 vietos, kuriose bus apskaičiuojamas vidutinis transporto priemonės greitis. Įvažiuojant į konkretų ruožą, automobilis bus nufotografuojamas, už 3–5 km jo nuotrauka padaroma dar kartą. Atlikus paprastą matematinį veiksmą, taps aišku, ar vairuotojas tame kelių kilometrų ilgio ruože viršijo greitį, ar ne. Išsisukti – be šansų.
Vietos – ne galutinės
Įvažiuojant į konkretų ruožą, automobilis bus nufotografuojamas, už 3–5 km jo nuotrauka padaroma dar kartą. Atlikus paprastą matematinį veiksmą, taps aišku, ar vairuotojas tame kelių kilometrų ilgio ruože viršijo greitį, ar ne.
Lietuvos automobilių kelių direkcija jau paskelbė 25 atkarpų sąrašą, kuriame bus įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos. Tiesa, jos dar nėra galutinės ir gali kisti. „Via Baltica“ atkarpoje Kaunas–Marijampolė vidutinio greičio matavimo sistema buvo įrengta dar pernai, tad 2017-ųjų pabaigoje visoje šalyje tokių sistemų bus 26.
„Konkursas jau įvyko ir sutartis su rangovu pasirašyta, tačiau vietos yra preliminarios. Tyrimas renkant vietas kol kas atliktas tik teorinis, tad jeigu pasirodytų, kad yra kokių sudėtingų kliūčių (pavyzdžiui, reikia iš labai toli atvesti elektrą), tos vietos būtų koreguojamos“, – kalbėjo LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Kiekvienos numatytos atkarpos pradžioje ir pabaigoje bus įrengtos automobilius fiksuojančios kameros. N.Abukauskas sakė, kad jų veikimo vairuotojai net nepastebės, kadangi fotografavimas vyks be blykstės. Kameros turės specialią naktinio matymo įrangą, tad valstybinius numerius fiksuos ir tamsiuoju paros metu.
Kameros turės specialią naktinio matymo įrangą, tad valstybinius numerius fiksuos ir tamsiuoju paros metu.
Naujosios kameros vaizdą greičiausiai fiksuos abiem kryptimis, tad motociklininkams išsisukti nepavyks.
LAKD atstovas teigė, kad analogiška funkcija artimiausiu metu turėtų būti įjungta ir Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose įrengtuose stacionariuose greičio matuokliuose – jie fiksuos tiek atvažiuojantį, tiek nuvažiuojantį greitį viršijantį transportą.
Kodėl vidutinio greičio kameros?
Sakoma, kad „Via Baltica“ nuo Kauno iki Marijampolės yra mirties kelias. Tačiau juodųjų dėmių jame nulis – kelias neturi konkrečių pavojingų vietų.
Lietuvoje jau daug metų veikia stacionarūs greičio matuokliai, tad kodėl buvo nuspręsta šiais metais investuoti į sektorinę greičio matavimo įrangą? Anot N.Abukausko, tai – labai skirtingos priemonės, kurios gali būti taikomos skirtinguose kelio ruožuose.
„Stacionarūs greičio matuokliai labai gerai veikia trumpose ir avaringose vietose, kur reikia, kad vairuotojai konkrečioje vietoje neviršytų greičio. Pavyzdžiui, ties įvažiavimu į gyvenvietę, kuri yra nedidelė. Vidutinio greičio kontrolė trumpoje kelių šimtų metrų atkarpoje neveikia, o stacionarus matuoklis – efektyvus“, – teigė specialistas.
Jis pabrėžė, kad sektorinė vidutinio greičio matavimo įranga labiau tinka ilgesniam avaringam ruožui, kuris tęsiasi kelis kilometrus ir jame vyrauja vienodos eismo sąlygos.
„Sakoma, kad „Via Baltica“ nuo Kauno iki Marijampolės yra mirties kelias. Tačiau juodųjų dėmių jame nulis – kelias neturi konkrečių pavojingų vietų. Visas jo ruožas neša identiškas eismo saugumo problemas“, – teigė N.Abukauskas, pajuokavęs, kad, norint užtikrinti saugaus greičio laikymąsi tokiame ilgame kelyje, stacionarių matuoklių reikėtų pristatyti kas 500 metrų.
Egzistuoja daug eismo saugumo užtikrinimo priemonių ir, pasak N.Abukausko, vidutinio greičio matavimo įranga buvo pasirinkta remiantis dar vienu argumentu – minimalia intervencija į aplinką ir dideliu efektyvumu.
„Vertinant užsienio šalių patirtį, galima spėti, kad priemonių efektyvumas būtų apie 80 proc. tragiškų eismo įvykių sumažėjimas. Vienur jis didesnis, kitur – mažesnis. Mes patys po visų naujų priemonių įvedimo patikriname jų efektyvumą, ne išimtis bus ir sektoriniai greičio matuokliai“, – tikina LAKD atstovas, pridūręs, kad ilgalaikis Lietuvos eismo saugumo tikslas yra paprastas – 0 žuvusiųjų ir sunkiai sužalotų žmonių keliuose.
