Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesilaiko medikų rekomenduojamo režimo ir sirgdami vyksta į darbą bei lanko mokslo įstaigas.
„Šis procentas išties nėra toks, koks turėtų būti atsakingoje visuomenėje. Kai susirgę žmonės vyksta į darbą, jie ne tik platina ligą, bet ir kelia riziką kelyje. Ligos simptomai kenkia jų vairavimo kokybei, todėl išauga eismo įvykių pavojus“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.
Vairuotojams pavojingi – ir vaistai nuo peršalimo
„Rudenį ir žiemą, kai sezoninių ligų laikotarpis įsibėgėja, reikėtų atidžiai įvertinti kiekvieno medikamento, kurį vartojate, poveikį vairavimo gebėjimams“, – kalbėjo šeimos gydytojas Julius Dabkus.
Pasak J.Dabkaus, pavojingi vairuotojams gali būti ne tik antidepresantai, bet ir nereceptiniai preparatai nuo peršalimo, kosulio, pykinimo ar skausmo.
„Tai, be abejo, turi įtakos vairuotojo reakcijai. Pseudoefedrinas ir fenilefrinas, kuriuos dažnai aptinkame vaistuose nuo peršalimo, gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi ir svaigimą. Todėl kiekvieną kartą išgėrus vaistų reiktų labai atsakingai įvertinti gebėjimą vairuoti“, – kalbėjo medikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ne tik medikamentai nuo peršalimo padidina riziką sėdant už vairo. „Peršalimo simptomai taip pat daro neigiamą įtaką vairavimui. Pakilusi kūno temperatūra sulėtina žmogaus reakciją ir sumažina jo gebėjimą susikoncentruoti. Daugeliui žmonių atsiranda mieguistumas, pablogėja koordinacija ir sutrinka rega. Ūmi sloga ir kosulio priepuoliai pačiu netinkamiausiu metu gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo situacijos kelyje“, – sakė J.Dabkus.
Jis patarė prieš vartojant kiekvieną vaistą atidžiai perskaityti informaciniame jo lapelyje nurodytus medikamento šalutinius poveikius. „Informaciniame lapelyje dažniausiai rasite bent sakinį apie vaisto įtaką vairavimui. Tačiau vien šia informacija pasikliauti nereikėtų, nes medikamentai sergančius žmones dažnai veikia skirtingai. Todėl vaisto įtakos vairavimui klausimą aptarkite su gydymą skiriančiu gydytoju ar vaistininku. Tikėtina, kad pavyks rasti medikamentą, kuris kels mažiausiai nepatogumų vairuojant“, – patarė J.Dabkus.
Pasak mediko, įtaką vairavimui daro ne tik fiziniai negalavimai, bet ir emocinė žmogaus būsena. Prislėgtas, susikrimtęs žmogus yra mažiau atidus aplinkai, jo reakcijos yra lėtesnės. Lygiai taip pat pernelyg susijaudinęs, įpykęs vairuotojas gali priimti itin drastiškus sprendimus kelyje, elgtis neatsakingai, išlieti savo emocijas ant kitų vairuotojų, o tai gali kelti avarines situacijas. Todėl pernelyg emociškai susijaudinę žmonės, prieš sėsdami vairuoti, turėtų įsivertinti emocinę būklę – ar ji leidžia jiems būti atidiems ir tinkamai reaguoti į situaciją kelyje.
Sergant reikia ieškoti alternatyvų
Draudikų praktika rodo, kad sergantis žmogus stabdyti pradeda keliais metrais vėliau nei negalavimais nesiskundžiantis vairuotojas. „Vėliau paspaudžiamas ne tik stabdžių pedalas, bet ir prasčiau matomos kliūtis ar kiti eismo dalyviai, lėčiau atliekami manevrai kelyje. Tokias pasekmes vairuojant sukelia ne tik liga ar vaistai, bet ir paprasčiausias nuovargis“, – kalbėjo M.Žilionis.
Pasak jo, susirgusių vairuotojų negali sudrausminti nei policijos pareigūnai, nei medikai, todėl patys žmonės, sėdantys vairuoti, turėtų būti sąmoningi ir atsakingi.
Jo teigimu, sergančiojo ir vaistus vartojančio žmogaus artimiesiems rekomenduojama atkreipti dėmesį į vairuoti ketinančio šeimos nario elgesį, gebėjimą susikaupti ir, esant rizikingoms aplinkybėms, sulaikyti jį nuo vairavimo.
„Reikėtų nebijoti paprašyti namiškių, draugų ar kolegų pagalbos. Susirgus tikrai rasite galinčių padėti saugiai pasiekti kelionės tikslą. Juk svarbiausia, būsite saugus, išvengsite rizikos sau ir nekelsite grėsmės kitiems eismo dalyviams,“ – patarė draudimo bendrovės atstovas.
