Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu „Spinter tyrimai“ kovo mėnesį atlikta gyventojų apklausa, kurios metu buvo siekiama nustatyti vairuotojų saugaus ir leistino greičio sampratą, greičio viršijimo dažnį bei priežastis. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip tūkstantis nuo 18 iki 75 metų vairuotojų. Didžioji dalis apklaustųjų – 37 proc. – turi didesnę kaip 20 metų vairavimo patirtį.
Net 69 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, kad yra linkę viršyti greitį miestuose ir gyvenvietėse, o užmiestyje šis rodiklis dar didesnis: čia greičio pedalą stipriau nuspaudžia net 75 proc. šalies vairuotojų.
Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki: jie dėl nieko nenuogąstauja ir mano puikiai valdantys situaciją. Ketvirtadalį (26 proc.) greitį viršijančių vairuotojų jaudina gresianti piniginė bauda ir tik 23 proc. jų baiminasi dėl galimo eismo įvykio ir pasekmių. Dar 9 proc. vairuotojų kelia nerimą galimas vairuotojo pažymėjimo netekimas, o 2 proc. – automobilio sudaužymas.
Greitį viršija beveik visi vairuotojai, tačiau skirtingai
„Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti, kaip vairuotojai traktuoja saugų ir leistiną greitį, kaip dažnai jie linkę greitį viršyti, o svarbiausia – kodėl. Tyrimas atskleidė, kad greitį viršyti linkusi absoliuti dauguma vairuotojų, tačiau labiausiai stebina, kad šio veiksmo jie netraktuoja rimtai, nors greitis yra viena pagrindinių tragiškai pasibaigiančių avarijų priežasčių bei esminis žūčių bei sužalojimų keliuose faktorius“, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo.
Jis tikisi, kad tyrimo rezultatai padės apsibrėžti veiksnias priemones siekiant ilgainiui keliuose sumažinti mėgstančių pernelyg spausti greičio pedalą vairuotojų skaičių. „Turime padėti vairuotojams suvokti savo vaidmenį kelyje, atsakomybę ir gresiančius pavojus. Pirmiausia vairuotojas turi galvoti apie kitą žmogų ir savo saugumą, o ne apie jam gresiančią baudą ar sudaužytą automobilį. Todėl turime nuosekliai plėtoti edukacinę liniją, kad pakeistume vairuotojų mąstymą, o jie įsisąmonintų didelio greičio pasekmes“, – sako T. Kolendo.
Apklausa parodė, kad leistiną greitį viršyti labiausiai skatina apytuštės gatvės – net du trečdaliai (68 proc.) vairuotojų paspaudžia greičio pedalą, kai mažas eismas. Taip pat svarbus veiksnys – geros oro sąlygos: jos paskatina pažeisti Kelių eismo taisykles net 65 proc. apklaustų vairuotojų. Trečdalis vairuotojų (34 proc.) viršija greitį, kai labai skuba, 23 proc. – kai mato kitus greitį viršijančius vairuotojus; 19 proc. vairuotojų greitį viršija užsimiršę ar užsigalvoję.
Kada važiuoja mažesniu greičiu
Absoliuti dauguma (89 proc.) vairuotojų važiuoja mažesniu, nei leistina, greičiu esant prastoms oro sąlygoms, blogam matomumui; 43 proc. – kai jaučiasi pavargę, neišsimiegoję ar yra prastos sveikatos; 31 proc. – kai turi laiko ir niekur neskuba; 30 proc. – kai automobilyje yra daugiau keleivių; 19 proc. – kai nori sutaupyti degalų, o 7 proc. – kai būna susinervinę.
Dauguma vairuotojų mano, kad esant palankioms sąlygoms greičio viršijimas mieste saugus iki 10 km/h (66 proc.), o užmiestyje – iki 20 km/h (85 proc.). Bet kokį greičio viršijimą mieste nesaugiu laiko 13 proc., o užmiestyje – 5 proc. tyrime dalyvavusių vairuotojų.
Vairuotojai išskyrė dvi pagrindines priežastis, skatinančias laikytis leistino greičio: tai stacionarieji ir mobilieji greičio radarai (59 proc.) bei matuojami vidutinio greičio ruožai (58 proc.). Toliau rikiuojasi kelių policijos patruliavimas (45 proc.), didėjantis vairuotojų sąmoningumas ir gerėjanti eismo kultūra (42 proc.). 37 proc. mano, kad leistino greičio laikytis padeda greičio mažinimo kalneliai, gatvių susiaurėjimas, 33 proc. įvardijo dideles baudas.
Siekdama mažinti eismo įvykių skaičių, LTSA kasmet detaliai tiria ir analizuoja tuos eismo įvykius, kuriuose žuvo žmonės. Norėdama nustatyti tikrąsias įvykio priežastis, pernai LTSA tyrė 184 eismo įvykius, iš kurių 115-oje buvo žuvusiųjų. Nuodugnių tyrimų metu nustatyta, kad 17 eismo nelaimių, kuriose žuvo žmonės, priežastis buvo greitis: 6 atvejais – nepasirinktas saugus greitis, o 11 atvejų – viršytas leistinas greitis.
Primename, kad saugus greitis yra tas, kurio laikomasi atsižvelgiant į visas aplinkybes: oro sąlygas, kelio ir transporto priemonės techninę būklę, vairuotojo patirtį ir savijautą. O leistinas greitis yra maksimalus greitis, kurį nustato Kelių eismo taisyklės tam tikrame ruože.
Daugiau nei pusė (55 proc.) tyrime dalyvavusių vairuotojų mano, jog saugus greitis dažniausiai yra mažesnis nei leistinas greitis; 30 proc. nuomone, leistinas greitis įprastai ir yra saugus greitis; 15 proc. mano, kad saugus greitis dažniausiai yra didesnis nei leistinas greitis.
