Kėdutė būtina net ir trumpoms kelionėms automobiliu
Žemesnius nei 135 cm ūgio vaikus automobilyje privalu vežti įsodinus į specialias kėdutes. Visgi neretai į šią pareigą suaugusieji žiūri gan formaliai – naudoja nekokybiškas kėdutes, nepatikrina, ar automobilyje jos tinkamai pritvirtintos, o diržai tvirtai užsegti. Be to, svarbu naudoti vaiko svorį atitinkančią kėdutę, o mažajam ją išaugus – pakeisti didesne, vaiko svoriui pritaikyta kėdute.
Pagal vaiko svorį saugos kėdutės yra skirstomos į penkias grupes. 0 grupės kėdutės yra skirtos vaikams iki 10 kg svorio, 0+ grupės – iki 13 kg sveriantiems mažiesiems, I grupės – 9–18 kg vaikams. Vyresniems ir daugiau sveriantiems vaikams yra skirtos II grupės (15–25 kg) ir III grupės (22–36 kg) kėdutės.
Svarbu nepamiršti, kad kūdikius reikia vežti kėdutę atsukus prieš važiavimo kryptį. Tai būtina dėl to, kad maždaug trečdalis visos kūdikio masės tenka jo galvai. Mažąjį vežant atsuktą veidu į priekį ir automobilį stabdant, šis svoris iš inercijos juda pirmyn ir sukelia dideles apkrovas kūdikio kaklui. Tuo metu prieš važiavimo kryptį atsukta kėdutė apsaugo vaiko galvytę nuo judėjimo atgal.
R.Pocius pažymi, kad automobilyje vaikų negalima vežti prieš važiavimo kryptį nusuktoje kėdutėje, pritvirtintoje ant priekinės sėdynės, jei automobilyje yra įrengtos oro pagalvės. Vežant vaiką tokiu būdu, eismo įvykio atveju oro pagalvės mažąjį gali stipriai sužaloti.
„Keleivio vietoje sėdinčios mamos ar tėčiai neretai mažametį vaiką vis dar pasisodina ant kelių ar veža laikydami rankose. Visgi saugaus eismo eksperimentai nurodo, kad vaikui tai yra itin nesaugu. Įvykus avarijai, tėvai beveik neturi galimybių apsaugoti mažylį nuo smūgio į automobilio korpusą, stiklą ar kitas dalis. Dėl to į kėdutę vaiką reikėtų įsodinti net ir tuo atveju, jei kelionė yra netolima“, – sako R.Pocius.
Saugumo taisyklės galioja ir važiuojant dviračiu
Šeimos kelionės iš automobilio vis dažniau persikelia ant dviračių transporto priemonių. Veždamiesi mažuosius, tėvai juos sodina į specialias kėdutes ar prikabinamus vežimėlius. R.Pocius pažymi, kad toks keliavimo būdas – gana saugus, tačiau tik atsakingai laikantis taisyklių.
„Visų pirma, vaiką dviračiu reikėtų vežti tik specialiai tam skirtose kėdutėse ar vežimėliuose. Jei dviratyje nėra įrengta vietų keleiviams – juos vežti draudžiama. Be to, vežant vaikus dviračiu, būtina jiems parūpinti šalmus. Taip pat svarbu kaskart įsitikinti, kad specialios kėdutės ar vežimėliai ant dviračio ar prie jo yra tvirtai pritvirtinti, o mažieji juose sėdi saugiai apjuosti diržais“, – sako R.Pocius.
Draudikų atstovo teigimu, vežant vaikus dviračiu – taip pat, kaip ir važiuojant vienam – būtina pasirūpinti, kad dviratis būtų techniškai tvarkingas, turėtų gerus stabdžius, garsinį signalą, būtų gerai matomas. Dviratis privalo turėti raudonos spalvos atšvaitą arba žibintą gale, oranžinės spalvos atšvaitus ant ratų stipinų ir baltos spalvos žibintą priekyje.
