KET rašoma: „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.“
Ar dažnai laikotės šios taisyklės ir prie vairo peršalę nesėdate? Pasak šeimos gydytojos N.Vaicekauskienės, britai bei australai yra atlikę ne vieną tyrimą, kurie įrodė, kad susirgus peršalimo ligomis, karščiuojant silpnėja reakcija ir dėmesys.
Važiuojant 40 km per valandą greičiu, stabdymo kelias gali pailgėti net ir vienu metru, o juk žinome, kad kartais labai svarbus kiekvienas centimetras.
„Tuomet, važiuojant 40 km per valandą greičiu, stabdymo kelias gali pailgėti net ir vienu metru, o juk žinome, kad kartais labai svarbus kiekvienas centimetras. Tyrimai, kurių metu buvo stebima, kaip sekasi vairuoti karščiuojantiems asmenims, atskleidė, kad turint temperatūros vairuoti negalima ir nerekomenduojama. Puikiai žinome, kad susirgę ne tik karščiuojame, bet atsiranda ir čiaudulys, akių ašarojimas, galvos skausmas. Maža to, gali atsirasti kitų komplikacijų, pavyzdžiui, sinusitas gali sukelti staigius galvos skausmus, tuomet vairuotojo reakcija visiškai sumažėja, pablogėja regėjimas“, – perspėja gydytoja.
Anot pašnekovės, užpuolus virusinėms infekcijoms, sunkiausios būna pirmos trys paros. Negana to, daugelis žmonių, net nepasitarę su gydytojais, pradeda vartoti vaistus, kurių sudėtyje gali būti medžiagų, mažinančių dėmesį ir reakciją. „Tai gali ne pagerinti, o pabloginti situaciją. Tai gali atsiliepti vairavimo kokybei“, – LRT.lt aiškina N. Vaicekauskienė.
Gydytoja tikina, jog daugelis žmonių net neskaito vaistų sudėčių. „Ne vienas vaistus lygina su arbatomis nuo peršalimo, o tuo, kad kai kurių vaistų dozės yra nemenkos ir kokios medžiagos įeina į vaistų sudėtį, nepasidomi. Vadovaujamasi požiūriu: pirksiu, išgersiu – geriau pasijusiu“, – teigia gydytoja.
Medikai primena, kad yra ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių yra ribojama teisė vairuoti transporto priemones. Tai – tam tikro laipsnio regėjimo sutrikimai, kai kurios akių ligos – akispūdžio pakitimai, stiprūs klausos sutrikimai, kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos, pavyzdžiui, aukšto laipsnio hipertenzija. Vairuoti taip pat negalima turint širdies ritmo stimuliatorių, sergant sunkia cukraligės forma, neurologinėmis ligomis – epilepsija ar esant persirgtų psichikos ligų liekamiesiems reiškiniams.
Sergi – į vairavimo pamoką neini
Vairavimo instruktorius Darius Kanapinskas sako, kad vairavimo mokykla mokinių visuomet prašo, kad sirgdami neitų į vairavimo pamokas.
„Mes patys nenorime užsikrėsti, be to, ir KET neleidžia vairuoti susirgus. Daugelyje vaistų sudėčių būna nurodyta, kad vartojant atitinkamus vaistus negalima vairuoti. Tam tikri vaistai išties gali atsiliepti vairavimo kokybei“, – tvirtina D.Kanapinskas.
Vis dėlto, pasak vairavimo mokytojo, besimokantys vairuoti linkę į pamokas ateiti sirgdami. „Dabar nemažai žmonių yra emigravę, galbūt užsienyje dirba ar studijuoja, bet grįžta į Lietuvą išsilaikyti teisių. Kartais nutinka taip, kad dar ir suserga grįžę. Tuomet ateina į vairavimo pamokas bėgančia nosimi, ašarojančiomis akimis. Nuo pūtimo nosis net ne raudona, o mėlyna būna, kosėja, bet nori vairuoti. Koks gali būti vairavimas? Čia bus tik laiko prastūmimas, pasidalijimas bakterijomis. Į vairavimą reikia žiūrėti atsakingai. Tiek patyręs, tiek nepatyręs vairuotojas turėtų atsižvelgti į savo sveikatos būklę“, – rekomenduoja D.Kanapinskas.
Lenktynininkas Benediktas Vanagas taip pat sako, kad sergančio žmogaus reakcija ir judesiai veikia kur kas blogiau. „Turint temperatūros vairuoti pavojinga, nes žmogaus organizmas užsiima kitais darbais. Todėl labai sunku išlaikyti deramą dėmesį ir koncentraciją. Sutinku ir dėl to, kad vartojami vaistai gali turėti slopinamųjų savybių. Gali būti regėjimo pakitimų, žmogus gali darytis mieguistas. Vairuoti sergant yra iš tiesų pavojinga ir tai turite suprasti“, – LRT.lt komentuoja B.Vanagas.
Dvidešimt metų lenktyniaujantis sportininkas neslepia – yra buvę varžybų, kuriose jam teko vairuoti turint temperatūros, tačiau tai esą akivaizdžiai atsiliepia rezultatams.
„Lenktynėse skriejame tikrai dideliu greičiu, o turint temperatūros reakcija lėtėja. Gali padaryti klaidą, kuri brangiai kainuos, gali ne tik nelaimėti lenktynių, bet net jų nebaigti. Apibendrinus, jei sergi – lenktynėse neturi šansų pasiekti gerą rezultatą. Mes dažnai galvojame, kad nuo mūsų tai jau „atšoka kulkos“. Bet labai gailimės, kai atsitinka nelaimė – ir kartais ji būna tokia tragiška, kad negali atsukti laiko atgal. Visuomet pagalvokite apie blogiausią scenarijų ir taip priimsite išmintingesnius sprendimus“, – siūlo B.Vanagas.
Kaip LRT.lt teigia D.Kanapinskas, ne mažiau svarbus ir poilsis – asmuo, sėdantis prie vairo, turi būti pailsėjęs. „Iš ryto žmonės būna dar neprabudę, o vakare – jau pavargę. Tas nuovargis daro įtaką vairavimo kokybei, nes vairuotojas daug ko nepastebi, būna irzlesnis. Kartais ir emocijų nevaldo: signalizuoja, rodo pirštus, grūmoja kumščiais. Tokių dalykų eisme taip pat neturėtų būti. Pareigūnas, sustabdęs vairuotoją, gali suprasti, kad asmuo yra pavartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, bet nuovargį patikrinti labai sunku. Tuo metu mokslininkai ne kartą yra įrodę, kad nuovargis tolygus tam tikram alkoholio kiekiui – požymiai gali būti panašūs“, – aiškina D.Kanapinskas.
