Ar Švietimo ir mokslo ministerijoje yra pakankamai suvokiama problemos esmė? Vaikai iš atokių vietovių, vienkiemių ir mažų kaimelių yra vežami į mokyklą. Traukiantis mokyklų tinklui, vaikai vežami ir iš didesnių kaimų. Maršrutai ilgi ir vingiuoti.
Gal vežamų vaikų tiesiog neįmanoma visiškai saugiai išvežioti iki jų kiemų ar net paleisti ten, kur nereikia kirsti judrių gatvių? Gal atokių mokyklų naikinime jau peržengtos ribos?
Ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas primena, kad mokinių neatlygintino vežiojimo į mokyklas ir į namus organizavimas yra ne ministerijos, o savarankiškoji savivaldybių funkcija.
Švietimo ir mokslo ministerija tik siekia užtikrinti saugesnį mokinių pavėžėjimą, todėl vykdo mokyklų aprūpinimą geltonaisiais autobusais.
– Kokios tiksliai šiuo metu yra vaikų vežimo taisyklės? Po įvykio visuomenė pradėjo kalbėti apie vežimo taisyklių griežtinimą. Gal reikėtų vaikus vežti taip pat griežtai kaip JAV – atlenkus specialų ženklą, eismas turėtų privalomai sustoti?
– Rengiant Mokinių vežimo mokykliniu autobusu aprašą, didelis dėmesys buvo skiriamas saugaus mokinių vežiojimo organizavimo aspektui. Taip pat labai svarbu, kad mokinių saugumu rūpintųsi ir kiti eismo dalyviai.
Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus sustoti, kad praleistų mokinius ir juos lydintį asmenį.
Mokykliniu autobusu vežioti mokinius yra saugiau, nes mokiniai nuvežami arčiau namų, mokyklinis autobusas nuveža juos į tas vietas, kur negali nuvažiuoti maršrutinis transportas ar nenumatytas maršrutinio transporto eismas.
– Gal po įvykio Mažeikių rajone, kuomet tarybos narys mirtinai sužalojo iš mokyklinio autobuso išlipusį aštuonmetį, buvo svarstomas klausimas dėl vaikų pavėžėjimo tvarkos?
– Dėl Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašo koregavimo yra svarstoma. Už saugų vežiojimą atsakinga savivaldybė. Skatiname visas savivaldybes užtikrinti, kad kelias vaikams į mokyklą būtų saugus.
– Jei pagal taisykles vairuotojas turėjo palydėti vaiką per gatvę, ar jis galėjo tai daryti, kai kitas punktas draudžia vaikus autobuse palikti vienus?
– Teisės aktai leidžia mokyklai paskirti lydintį asmenį. Lydinčio asmens funkcijas taip pat gali atlikti vairuotojas. Kai vežami jaunesni kaip 10 metų mokiniai, pagal Kelių eismo taisykles vairuotojas, jei jis atlieka lydinčio asmens funkcijas, turi palydėti mokinius į kitą kelio pusę.
Tokiu atveju mokykla turėtų spręsti, ar lydinčio asmens funkcijas pavesti vykdyti vairuotojui, ar atitinkamai koreguoti mokyklinio autobuso maršrutą arba jo sustojimo vietas, kad jaunesniems kaip 10 metų mokiniams išlipus nereikėtų kirsti važiuojamos kelio dalies.
– Gal galima būtų skaičiais išreikšti, kiek Lietuvoje yra mokyklinių autobusų, kiek jie kainavo?
Švietimo ir mokslo ministerija, 2000 metais inicijavusi mokyklų aprūpinimą geltonaisiais autobusais, per keliolika metų savivaldybėms jau yra nupirkusi ir perdavusi 1060 autobusų
Šiemet ministerija nupirko rekordinį skaičių mokyklinių autobusų – 157, tai 75 autobusais daugiau nei pernai. Šiemet geltoniesiems autobusams pirkti buvo skirta 6,34 mln. eurų ES investicijų lėšų. Skirtingais metais pirktų autobusų kainos skiriasi, nes skyrėsi modelis, vietų skaičius, tobulėjo techninės specifikacijos.
Mokyklinių autobusų išlaikymo kaina metams skiriasi. Ji priklauso nuo vairuotojo darbo užmokesčio, autobuso eksploatacijos intensyvumo. Vieni autobusai važiuoja po vieną reisą ir nuvažiuoja iki 50 km per dieną, kiti autobusai važiuoja 2–3 reisus, nuvažiuoja po 100 ir daugiau kilometrų per dieną. Autobusų išlaikymu rūpinasi savivaldybės.
