„Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuva padarė didelę pažangą gerindama eismo saugą ir yra viena pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimą. Nuosekliai sieksime ES nustatyto tikslo – iki 2030 m. žūčių keliuose skaičių sumažinti perpus“, – sakė ministras R. Masiulis. Bendromis pastangomis siekti užsibrėžto tikslo kviečiamos valstybės institucijos, mokslo ir verslo atstovai, visi šalies gyventojai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas kaltas, kad daugėja žuvusių keliuose: artėjanti ekonominė krizė ar anomalijos?
Tyrimų duomenimis, apie 90 proc. skaudžių eismo nelaimių įvyksta dėl pačių eismo dalyvių kaltės. Leistiną greitį viršija apie 65 proc. visų vairuotojų. 45 proc. vairuotojų kalba mobiliojo ryšio telefonais be laisvų rankų įrangos, apie 2–3 proc. vairuoja neblaivūs. 43 proc. pėsčiųjų nenaudoja arba netinkamai naudoja šviesą atspindinčias priemones. 45 proc. keleivių nesegi saugos diržų automobilių galinėse sėdynėse. Būtent šioms pagrindinėms problemoms spręsti strategijoje „Vizija 0“ numatytos įvairios priemonės.
„Vienas svarbiausių šios strategijos prioritetų yra saugesnė eismo dalyvių elgsena. Norėdami išvengti skaudžių įvykių keliuose privalome siekti aukštesnės vairavimo kultūros ir atsargesnio pėsčiųjų elgesio“, – teigė ministras R. Masiulis.
Kaip sumažinti avarijų aukų skaičių keliuose: tikslai iki 2030 m.
Susisiekimo ministro teigimu, raktas į sėkmę mažinant aukų skaičių keliuose yra aktyvi saugaus eismo švietėjiška veikla, saugi kelių ir gatvių infrastruktūra, saugios transporto priemonės ir glaudesnis visų mūsų bendradarbiavimas, siekiant bendro tikslo – eismo saugumo šalies keliuose ir gatvėse.
Iki 2030 m. bus siekiama sumažinti leistino greičio viršijimo atvejų skaičių 20 proc., mobiliųjų telefonų naudojimo ir nesegimų saugos diržų galinėse sėdynėse atvejų – 40 proc., nenaudojamų arba netinkamai naudojamų atšvaitų atvejų skaičių – 25 proc.
Siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesni, iki 2020 m. pabaigos Lietuvos keliuose numatoma įdiegti daugiau nei 1000 saugaus eismo priemonių. Bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos priemonės. Planuojama, kad iki 2030 m. pėsčiųjų ir/ar dviračių takų tinklo ilgis valstybinės reikšmės keliuose padidės 18 proc.
2020 m. šalies magistraliniuose ir valstybinės reikšmės keliuose bus įrengti 37 daugiafunkciniai pažeidimų fiksavimo prietaisai, 400 stacionarių greičio matuoklių, 100 sektorinių greičio matuoklių. 2022 m. šalies keliuose veiks 200 sektorinių greičio matuoklių, bus įrengta 20 neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisų.
Į numatytas eismo saugos gerinimo priemones iki 2020 m. planuojama investuoti apie 40 mln. eurų. Paskaičiuota, kad į eismo saugą investuotas 1 euras atneša apie 10 eurų naudą valstybei ir žmonėms.
