Mitai ir faktai apie saugos diržus: ypač aktualu sėdintiems gale, nėščiosioms ir implantų savininkėms

Eismo įvykio metu saugos diržai yra „saugiklis“, užkertantis kelią patirti traumą atsitrenkus į kietus paviršius automobilyje ar kritinėms traumoms iškritus iš besiverčiančio automobilio, – nepavargsta kartoti saugaus eismo mokytojai ir vairavimo instruktoriai. Segėti saugos diržus privalu ir vairuotojui, ir keleiviams, nepriklausomai nuo vietos automobilyje.
Moteris prie vairo
Moteris prie vairo / 123rf nuotr.

Tačiau vis dar sklando mitų, kad saugos diržai ne visada būtini ar net gali sukelti papildomų problemų.

15min kalbinti vairavimo instruktoriai išskyrė dažniausius mitus, kuriuos savo praktikoje yra priversti paneiginėti. Visų pirma, tai neteisinga nuostata, kad važiuojant lėtai diržai – nebūtini. Antrasis gajus, nors daug kartų paneigtas mitas, kad autoįvykio metu geriau būti smūgio išsviestam iš automobilio, tačiau dažnai tokiais atvejais besuverčiantis automobilis prispaudžia iškritusį žmogų. Trečias mitas, neva naujuose automobiliuose segtis saugos diržų nebūtina, nes yra saugos pagalvės. Tiesa ta, kad nuo sužalojimų maksimaliai saugo ne vienas kuris iš šių saugumo elementų, o diržai ir oro pagalvės kartu, o saugos diržams tenka net 70 proc. šio darbo.

Ketvirtą vairavimo instruktorių minėtą mitą, kad sėdintiems automobilio gale neva nebūtini saugos diržai, patvirtino ir šiemet 15min atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 7744 dalyviai. Paklausti, ar sėdėdami automobilio gale visada segasi saugos diržus, mažiau nei pusė jų (47 proc.) atsakė teigiamai. Dažniausiai užsisegantys saugos diržus gale teigė 17 proc. apklaustųjų, retai – 18 proc. Tiek pat (18 proc.) prisipažino, kad sėdėdami gale niekada nesisega saugos diržų.

123RF nuotr./Automobilio saugos diržai
123RF nuotr./Automobilio saugos diržai

Kaip nurodo ES teisė ir Kelių eismo taisyklių 196 punktas, saugos diržus segtis privalo ne tik automobilių vairuotojai, bet ir keleiviai. Statistika rodo, kad automobilio gale sėdintys keleiviai autoavarijų metu rimtai sužeidžiami rečiau, tačiau tai galioja tik tada, kai važiuojama prisisegus. Nes rimto susidūrimo metu gale sėdintys diržo neprisisegę keleiviai rizikuoja trenktis į priekines sėdynes, o sėdintys viduryje – išlėkti pro priekinį stiklą.

Tikisi, kad nelaimė aplenks

Jeigu grėsmė – akivaizdi, už važiavimą be saugos diržų ir neprisisegusius keleivius vežančiam vairuotojui gresia baudos, kodėl vis dar atsiranda vengiančių saugotis? Vairavimo instruktorių nuomone, kalta psichologija: žmonės įsivaizduoja, kad nelaimės gali atsitikti kitiems, bet ne jiems.

Mitai taip pat turi įtakos. Penkta vairavimo instruktorių minėta neteisinga nuostata apie sagos diržus, kad tam tikrais atvejais jie kelia didesnį pavojų, nei apsaugo.

Tiesa ta, kad autoįvykio metu diržas iš tiesų tampa skausmo šaltiniu: išlaikyti žmogaus kūną prieš automobilį veikiančias jėgas švelniai – tiesiog nerealu. Saugos diržai po autoįvykių gali palikti žymių, tačiau saugo nuo mirtinų sužeidimų, nes sulaiko žmogaus kūną nuo per didelio judėjimo automobilyje ar tiesiog iškritimo iš jo. Be to, šiuolaikiniuose automobiliuose saugos diržai dažniausiai yra įrengiami su įtempimo ir apkrovos sumažinimo mechanizmu. Tad akimirką prieš autoavariją jie įsitempia, o smūgio metu, kai kūnas jau į jį įsirėmęs, šiek tiek atsilaisvina. Tokiu būdu sumažinama smūgio jėga ir traumos tikimybė.

Net paskutinėmis nėštumo savaitėmis pataria neatsisakyti saugos diržų

Nemažai klausimų kyla vairuotojoms, kurios laukiasi ir nerimauja, kad saugos diržai nepakenktų kūdikiui. Tačiau net ir paskutinėmis nėštumo savaitėmis joms patariama neatsisakyti saugos diržų, kurie gali užtikrinti nėščiosios ir kūdikio saugumą avarijos atveju. Tyrimais įrodyta, kad saugos diržais prisisegusi nėščioji turi daugiau galimybių išsaugoti savo ir kūdikio gyvybę. Be to, neprisisegus kyla pavojus, kad būsima mama susidūrimo metu visa jėga trenksis į vairą. Dėl to gali atsiskirti placenta, prasidėti pirmalaikiai sąrėmiai, įvykti persileidimas.

Svarbu žinoti, kad nėščiąją saugos diržas optimaliai apsaugo, kai ji jį segasi ne skersai pilvą, o tarp krūtinės ir pilvo. Juosmens diržas nėštumo metu turi eiti tarp pilvo ir šlaunų, kad nelaimės atveju smūgis tolygiai pasiskirstytų ir pilvas būtų apsaugotas.

123RF.com nuotr./Saugos diržai
123RF.com nuotr./Saugos diržai

Kai kurios nėščiosios naudoja specialų diržo adapterį: vairuotoja atsisėda ant lygios pagalvėlės, nuo kurios į viršų eina dviguba kilpa. Ji apima juosmens diržą ir išlaiko jį reikiamoje pozicijoje, kad važiuojant nejudėtų.

Teisinga sėdėsena – ypač svarbi

Kaip pabrėžia saugumo ekspertai, labai svarbi būsimos mamos taisyklinga sėdėsena: atsirėmus į kiek įmanoma statesnę atkaltę, nepernelyg arti vairo – iki jo turėtų likti bent 25 centimetrų atstumas. Pirmuosius šešis nėštumo mėnesius negimusį kūdikį saugo vaisiaus vandenys ir vaisiaus vandenų pūslė. O štai paskutinį nėštumo trimestrą vaisius avarijos metu dažniausiai labiau pažeidžiamas, todėl, net jei susidūrimas atrodo silpnas, į autoįvykį patekusiai nėščiajai rekomenduojama pasirodyti gydytojui.

Segint diržus teisinga sėdėsena svarbi visiems, keliaujantiems automobiliais.

123rf.com nuotr./Šeimos atostogos
123rf.com nuotr./Šeimos atostogos

Kaip pabrėžia saugumo ekspertai, tam, kad teisingai prisisegtume saugos diržu, pirmiausia reikia taisyklingai sėdėti. Sėdynių atkaltės turėtų būti pakeltos beveik vertikaliai, mat, jei sėdime pusiau gulėdami, staigiai stabdant ar priešpriešinio susidūrimo atveju kūnas gali palįsti po diržu. Reguliuojant diržo aukštumą virš peties, svarbu atkreipti dėmesį, kad jis nebūtų per aukštai, nes tokiu atveju stabdant diržas gali nuslysti ant kaklo. Tačiau jei diržo tvirtinimo vietą viršutiniame taške bus nustatyta per žemai, gali traumuoti raktikaulį. Taigi, pabandžius keletą padėčių, reikia išsirinkti optimaliausią.

Įpročiu turėtų tapti saugos diržo trūktelėjimas aukštyn kaskart jį užsisegus, vietoje, kur diržas kyla link peties, kad apačioje liktų kuo mažesnis tarpas tarp diržo ir kūno. Staigiai stabdant ar avarijos atveju taip trukteltas diržas iš karto stabdys judantį pirmyn kūną, neleisdamas jam įgyti pagreičio ir tik vėliau staiga sustoti, įsitempus diržui. Medikai teigia, kad tokiais atvejais sužalojimai dažnai būna ne tik dubens kaulų, kojų, rankų, šonkaulių lūžiai, bet ir stuburo traumos.

Krūtų implantai ir saugos diržai

Paskutinis iš instruktorių minėtų mitų – nelabai senas, bet plačiai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose. Diskusijos, segtis ar nesisegti saugos diržus implantus turinčios moterims – karštos, tad komentaro kreipėmės į vieną iš plastinės chirurgijos centrų.

Kaip sakė klinikos atstovė Laura Labunskaitė Vikšraitė, autoįvykio metu iš tiesų gali plyšti krūtų implantai, kaip gali lūžti kaulai, būti pažeisti vidaus organai bei audiniai. Tačiau tai nereiškia, kad vairuotojoms su krūties implantais nereikia segtis saugos diržų, nes tyrimai rodo, kad nesegint saugos diržų galimybė patirti sunkią, mirtiną traumą yra beveik du kartus didesnė.


Saugaus eismo skiltis „Prisisek“ rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs