Palyginkime dvi judrias sankryžas. Pirmoji – Žalgirio–Kalvarijų gatvių. Sustojęs prie sankryžos (STOP juostos), jei ir nematai artimiausio šviesoforo signalo, gali stebėti esantį kitoje sankryžos pusėje. Saugu ir patogu.
Kita sankryža – itin judraus Pilaitės prospekto ir Spaudos/Sietyno gatvių. Kaip tik ties Kelių policijos tarnybos pastatu. Jei eilėje esi pirmas, sustoji ties sankryža ir nieko nematai.
Nebent suki į kairę, tai tokiu atveju papildoma sekcija yra ties vairuotojo langu. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad šviesoforai nebedubliuojami – priešingoje sankryžos pusėje jų nėra. Taigi vairuotojams nebelieka galimybės pasitikrinti ir įsitikinti, kad (ne)galima važiuoti.
Skaitytojas: tai – blogos tendencijos
15min skaitytojas (pavardė redakcijai žinoma) dalijasi savo pastebėjimais.
„Jau keletą metų pastebiu negeras tendencijas, susijusias su nauju šviesoforų įrengimo standartu Vilniaus mieste. Šviesoforai statomi tik prieš sankryžą šalia STOP linijos. Tokioje sankryžoje pirmose dviejose pozicijose regėjimo lauke nematyti nė vieno šviesoforo, tiek viršutiniai, tiek šoniniai šviesoforai slepiasi už automobilio.
Tam, kad pamatyčiau, koks šviesoforo signalas dega, reikia iš esmės pakeisti sėdėjimo prie vairo pozą. Susilenkti iki vairo lygio ir žiūrėti į dangų arba persisverti per vairą link priekinio stiklo, arba labai atsilošti ir pasikreipti norima kryptimi, bandant pamatyti šoninį šviesoforą.
O anksčiau, kai šviesoforai buvo normalūs, sustojęs sankryžoje lengvai matydavai visą erdvę ir įvertindavai situaciją.
Tokia situacija neabejotinai daro neigiamą įtaką ir eismo saugumui, ir eismo pralaidumui sankryžose. Nes, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, turi iš naujo įvertinti situaciją sankryžoje, o tam sugaištamas papildomas laikas. Taip pat vis dažnėja situacijų, kai, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nė vienas priekinėse pozicijose ta kryptimi stovintis automobilis nejuda, kol toliau stovintys vairuotojai pradeda pypsėti. Tam papildomai vėlgi sugaištama nuo 5 iki 10 sekundžių. Visa tai neabejotinai yra didesnių nei įprastai spūsčių priežastis.
Panašu, kad pastaraisiais metais daroma viskas, kas įmanoma, kad vairuotojai keliuose jaustųsi maksimaliai nepatogiai“, – apibendrino susidariusią situaciją skaitytojas.
Savivaldybė siunčia į ministeriją, o ši baksnoja ir savivaldybę
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Greta Vasiliauskaitė šiuo klausimu pasiūlė kreiptis į Susisiekimo ministeriją. Nes ji ir nustato KŠĮT (Kelių šviesoforų įrengimo taisykles).
Ministerijos viešųjų ryšių skyrius pakomentavo, kad Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių (KŠĮT) priedo 14 punkte nurodyta, kad šviesoforai turi būti įrengti taip, jog būtų užtikrintas geras jų matomumas. O šių taisyklių 94-ajame punkte nustatyta, kad šviesoforų įrengimo aukštį ir padėtį virš važiuojamosios dalies galima koreguoti, jeigu tai neišvengiama dėl techninių sankryžos sąlygų, tačiau būtina išlaikyti šviesoforų virš važiuojamosios dalies įrengimo reikalavimus ir bendrus šviesoforų išdėstymo principus.
Ministerijos komentare teigiama, kad Saugaus eismo automobilių keliais bei Savivaldos įstatymai įpareigoja savivaldybes rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu ir statyba, saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ir eismo organizavimu miestuose. Todėl savivaldybės savarankiškai sprendžia kelių inžinerinių statinių, techninių eismo organizavimo priemonių įrengimo, jų priežiūros ir modernizavimo klausimus bei privalo užtikrinti, kad jos atitiktų keliamus reikalavimus.
Ministerijos vertinimu, šviesoforų matomumo problematika turi būti sprendžiama kelio savininkui, t.y. savivaldybei koreguojant horizontaliojo ženklinimo STOP linija padėtį šviesoforo atžvilgiu. Kelio savininkai privalo užtikrinti, kad horizontaliojo ženklinimo darbus atliekantys rangovai, ženklindami važiuojamąją dalį STOP linija, įvertintų šviesoforų aukštį ir užtikrintų gerą šviesoforų matomumą nuo minėtos ženklinimo linijos.
