Signalai be priežasties
Pavyzdžiui, vairuojant automobilį Turkijoje, būtina susitaikyti su tuo, kad vietiniai gyventojai pernelyg nesivargina laikytis kelių eismo taisyklių. Čia dažnai galima pamatyti automobilį, važiuojantį kelio viduriu ir net nekreipiantį dėmesio į eismo juostas.
Panaši situacija ir Egipte. Čia dažnai galima prasilenkti su vairuotojais, nesilaikančiais jokių taisyklių ir signalizuojančiais be jokios objektyvios priežasties. Kartais jie tai daro vien tam, kad garsiai praneštų apie savo buvimą kelyje.
Kaip pastebi vairavimo mokyklos „Amplius LT“ direktorius Artūras Pakėnas, intensyvus garsinio signalo naudojimas labiau būdingas pietų valstybių gyventojams. Lietuviai šioje srityje yra šiek tiek santūresni.
„Pas mus garsinis signalas dažniausiai yra nekantrumo ir piktumo išraiška. Neseniai grįžau iš Gruzijos, ten garsinis signalas naudojamas nuolat. Santūresnėse šalyse jį paprastai girdime tik dideliuose kamščiuose. Šiais laikais visi skuba, žmonės nekantrūs, dažnam tiesiog neišlaiko nervai. Tai tiesiog emocinė išraiška“,– įsitikinęs jis.
Pedantiškai arba „prisikabinus“
Kaip vieną geriausių vairavimo pavyzdžių „Volkswagen komerciniai automobiliai“ išskiria Austriją. Čia niekas niekur neskuba, visi pedantiškai laikosi kelių eismo taisyklių. Vairuotojai labai sąžiningi ir apie pastebėtus grubius taisyklių pažeidimus nedelsdami praneša policijai.
Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje vairuotojai šiek tiek temperamentingesni, tačiau neagresyvūs. Dažniausiai šiose šalyse pasitaikantys blogi įpročiai: neišjungtos tolimosios šviesos arba „kabėjimas ant uodegos“ priekyje važiuojančiam automobiliui. Pastaroji nuodėmė labai būdinga ir lietuviams. Anot A.Pakėno, būtent todėl Lietuvoje ir nutinka tiek daug avarijų, kurių metu susiduria trys, keturi automobiliai.
Vairuotojai dažnai galvoja: kuo arčiau važiuoji, tuo mažesnis kamštis...
„Vairuotojai dažnai galvoja, kad „kuo arčiau važiuoji, tuo mažesnis kamštis“. Tačiau iš tikrųjų yra atvirkščiai. Kita priežastis – nesusitelkimas. Šiuolaikinis vairuotojas nuolat paskendęs savo mintyse, galvoja apie darbus, namus, veiklas. Tinkamos distancijos laikymasis reikalauja dėmesio, o žmonės labiau nori užsiimti kažkuo kitu. Daugelis važiuodami naršo internete, kalba telefonu. Tai labai blogas požiūris“,– analizuoja specialistas.
Skubėti ar neskubėti?
Itin savotišką vairavimo kultūrą galima aptikti Maroke. Nors šalies keliuose automobilių nėra daug, net ir jie įstengia sukurti tikrą chaosą. Dažniausiai automobiliai yra perkrauti. Lengvuosiuose automobiliuose neretai važiuoja šeši ar daugiau keleivių. Niekas niekur neskuba. Taip neskuba, kad 80 km/val. greičiui numatytuose keliuose važiuojama ir 40 km/val. greičiu. Automobiliai dažniausiai labai seni, o posūkių signalai daugelio vis dar neatrasti.
80 km/val. greičiui numatytuose keliuose važiuojama ir 40 km/val. greičiu.
Atidžiam reikėtų būti ir Tailando gatvėse. Nors vietiniai vairuotojai ir nėra agresyvūs bei stengiasi laikytis taisyklių, keliauti čia vis tiek pavojinga dėl gausybės mopedų ir motociklų. Jeigu neturite ilgesnės vairavimo patirties ir nepažįstate vietinių kelių, prie vairo čia geriau net nesėsti.
A.Pakėno teigimu, greitis yra ir Lietuvos vairuotojų problema. „Dažnam atrodo, kad važiuodamas greitai sutaupys laiko. Kai nemoki apskaičiuoti vidutinio greičio, nestebi, kiek iš tikrųjų užtrunka kelionė iš taško A į tašką B. Tai mąstymo klaida. Kelionės laikas mieste praktiškai nepriklauso nuo važiavimo greičio. Tačiau, deja, esame nepakankamai gerai susipažinę su eismo organizavimo sistemomis“, – sako A.Pakėnas.
Kontaktinis parkavimas – norma?
Jeigu reiktų apibūdinti vidutinį Europos vairuotoją, paprasčiausia būtų besti pirštu į prancūzus. Daugelis iš jų taisyklių beveik nepažeidžia. Tačiau bene ryškiausias prancūzų vairuotojų bruožas – kontaktinis parkavimas. Savo transporto priemonę jie palieka ne keliolikos centimentrų atstumu nuo kito automobilio, o praktiškai besiliečiančią su kitais. Galbūt lietuviams bus malonu sužinoti, kad bent šiuo bruožu labai primename stilingiausią Europos tautą.
„Nors parkavimo pamokos yra vienos populiariausių, vairuotojai labai dažnai savo erdvinio suvokimo taip ir neperkelia į gebėjimą parkuotis tarp automobilių. Kartais jie taip džiaugiasi, jog nekliudydami kitų įlindo į parkavimo vietą, kad pamiršta pagalvoti kaip atsidarys dureles. Yra ir tokių, kurie vairuoja jau daugybę metų, tačiau taip ir neišmoksta parkuotis galu ir į stovėjimas vietas visada įvažiuoja priekiu“, – pasakoja A. Pakėnas.
Vairavimo instruktorius kelyje pataria susikoncentruoti ne vien tik į save, bet daugiau pagalvoti apie kitus eismo dalyvius. Jis įsitikinęs, kad padidinus šią socialinę vairavimo dedamąją, taptume daug geresniais vairuotojais.
