„Pernai tamsiu paros metu įvyko beveik 850 įskaitinių eismo įvykių, iš kurių 40 proc. sukėlė jauni vairuotojai – iki 28 metų amžiaus. Šios amžiaus grupės vairuotojai tokias nelaimes sukelia dukart dažniau nei 28-50 metų vairuotojai ir net 4-10 kartų dažniau nei 50-mečiai ir vyresni vairuotojai.
Žinoma, proporcingai nakties metu keliuose važinėja daugiau jaunimo, tačiau nepalankią statistiką labiausiai lemia tai, jog jauni vairuotojai linkę labiau rizikuoti, renkasi didesnį greitį, yra mažiau atsargūs kelyje. Tamsiu paros metu tai itin pavojinga, nes matomumas prastesnis, dėl nuovargio sumažėja budrumas“, – pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad ne tik tamsiu, bet ir šviesiu paros metu jauni vairuotojai dažniau tampa eismo įvykių, kuriuose sužalojami ar žūsta eismo dalyviai, kaltininkais.
Pastebėjome, kad kuo vyresnis vairuotojas, tuo rečiau jis sukels eismo nelaimę.
„Išanalizavę pastarųjų ketverių metų įskaitinių eismo įvykių kaltininkų profilį pastebėjome, kad kuo vyresnis vairuotojas, tuo rečiau jis sukels eismo nelaimę. Skirtumai tarp 20-mečių ir 60-mečių vairuotojų rizikingumo skiriasi kelis kartus. Pagrindinės priežastys – jaunuoliai renkasi per didelį greitį, priima nepamatuotai rizikingus sprendimus kelyje, dažniau surizikuoja sėsti už vairo išgėrę“, – aiškina A.Juodeikis.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 18-27 m. vairuotojai sukelia ne tik daugiau įskaitinių eismo įvykių, bet ir avarijose padaro didesnių materialinių nuostolių. Vidutinė jauno vairuotojo padaryta žala siekia 767 eurų ir tai yra 20 proc. daugiau, nei vyresnių negu 28 m. vairuotojų sukeltų avarijų žala.
A.Juodeikis priduria, kad žymiai svarbiau nei finansiniai nuostoliai yra žmonių sveikatai padaromi padariniai. Jauni vairuotojai gerokai dažniau nei vyresnieji dėl neatsakingo vairavimo sukelia tragiškus įvykius, turinčius ilgalaikių sveikatos sutrikdymų ar nusinešančius gyvybes.
Lietuvos policijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį tamsiuoju paros metu įvyko 292 įskaitiniai eismo įvykiai (9,9 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį pernai), buvo sužeisti 372 eismo dalyviai (+1,1 proc.), o žuvo – 41 (-19,6 proc.).
Maždaug pusė įskaitinių eismo įvykių Lietuvoje įvyksta tarpusavyje susidūrus keliems automobiliams, apie penktadalis – automobiliui užvažiavus ant pėsčiojo.
Europos Sąjungos duomenimis, Lietuva yra viena šalių, kuriose įvyksta daugiausiai nelaimių kelyje – žuvusiųjų skaičius eismo įvykių metu milijonui gyventojų yra 51 proc. didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuvos automobilių kelių direkcija yra suskaičiavusi, kad 2013 m. žala dėl eismo įvykių Lietuvos ekonomikai sudarė 354 mln. eurų.
