Pavyzdžiui, kelio ženklas Nr. 136 „Daug eismo įvykių“ yra naudojamas kelio ruožuose, kuriuose įvyksta daug eismo įvykių. Tačiau, pasak LAKD atstovų, šis kelio ženklas nebūtinai būna įrengiamas kiekviename avaringame kelio ruože arba „Juodojoje dėmėje“.
Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija paviešino naujausią „Juodųjų dėmių“ žemėlapį (nuotr. apačioje). Pavyzdžiui, dvi „dėmės“ yra šalia Vilniaus (A14 ir A2) magistralėse, dvi šalia Kauno. Taip pat – prie Kaišiadorių, Kalvarijos, Ariogalos, Tauragės, Daugų ir t.t.
Avaringi ruožai, vadinami „Juodosiomis dėmėmis“
Valstybinės reikšmės kelio ruožas yra laikomas avaringu, jei per 4 metų laikotarpį ne ilgesniame kaip 500 m. kelio ruože įvykusių įskaitinių (kuriuose žūsta arba sužeidžiami žmonės) eismo įvykių faktinis skaičius yra ne mažesnis kaip 4.
Kelio avaringumo laipsnį nustato rodikliai (eismo įvykių tankis ir avaringumo koeficientas), kurie apskaičiuojami formulėmis, naudojant eismo įvykių, eismo intensyvumo, nagrinėjamo ruožo ilgio ir metų skaičiaus duomenis.
Kaip atsiranda „Juodosios dėmės“
Juodosios dėmės dažniausiai atsiranda riboto matomumo vieno lygio sankryžose, autobusų stotelių prieigose, nepakankamo matomumo kelio ruožuose su mažo spindulio vertikaliosiomis ir horizontaliosiomis kreivėmis, kelio ruožuose, kuriuose arti važiuojamosios dalies auga medžiai, ir kituose kelio ruožuose, kuriuose dėl tam tikrų kelio ar jo aplinkos elementų yra didesnė rizika pakliūti į eismo įvykį.
Juodosios dėmės valstybinės reikšmės keliuose nustatomos kasmet pagal Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką, patvirtintą susisiekimo ministro. „Juodųjų dėmių“ kasmet mažėja (10 metų pokyčiai nuotraukose) įgyvendinant eismo struktūros pokyčius:
