Vairavimo mokymo centras Panevėžyje – pirmasis tokio pobūdžio statinys visoje šalyje. Artimiausiais metais, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, tokio tipo centrai turėtų atsidaryti ir Vilniuje, Klaipėdoje bei Šiauliuose.
Vairavimo centras suskirstytas į tris dalis. Vieną galima būtų pavadinti „oversteero trasa“ (čia sukeliamas automobilio galinės dalies slydimas), kitą – „understeero trasa“ (čia sukeliamas automobilio priekinės dalies slydimas), trečioji – paprasta keturkampė aikštelė, kurioje galima rengti slalomus.
Dauguma mokymų dalyvių atskleidė, kad įdomiausia jiems yra automobilio galinę dalį priverčianti slysti aikštelė. Jos principas paprastas – įsibėgėjama iki 30 km/val. greičio ir važiuojama labai slidžiu paviršiumi, o vienoje vietoje „užmetamas“ automobilio užpakalis. Tokios sąlygos primena žiemą – sukibimas panašus kaip sniegu bei ledu padengtame kelyje.
Būtent žiemą, vairuojant galiniais ratais varomą automobilį, galinės dalies slydimas yra dažniausiai pasitaikantis reiškinys. Vairuojant priekiniais ar keturiais ratais varomas mašinas, dažniau slysta priekinė automobilio dalis.
Šio pratimo esmė – žinoti, ką reikia daryti, bei tinkamu laiku sureaguoti. Jokio skirtumo, automobilis varomas dviem ar keturiais ratais, jis slysta iš esmės taip pat. Bet kuriam automobiliui, paslydus galui, privaloma vairą sukti ta kryptimi, į kurią norima važiuoti. Kuo greičiau po slydimo pradžios bus atliktas vairo pasukimo veiksmas, tuo daugiau šansų yra išvairuoti automobilį pavojingoje situacijoje.
Ne ką mažiau naudingas, tik gal kiek nuobodesnis pratimas – priekinės dalies slydimas. Automobiliu važiuojama nuo kalno ir užvažiavus ant labai slidžios dangos reikia įveikti 180 laipsnių kampo posūkį. Jeigu tinkamai pasirenkama trajektorija, dalyvis šią kliūtį gali įveikti važiuodamas 20 km/val. ar dar didesniu greičiu, tačiau pradėjus sukti judant vos per dideliu greičiu, ratai praranda sukibimą ir automobilio priekis pradeda slysti.
Ką daryti tokiu atveju? Išeitis paprasta, tačiau protu sunkiai suvokiama – reikia vairą laikyti kuo tiesiau, nors ir norime sukti į kažkurią pusę. To paslaptis – fizikoje ir jos sprendimas nepriklauso nuo automobilio varančių ratų. Automobilio ratai, atstatyti tiesiai važiavimo trajektorijai, greičiau gaus sukibimą nei slysdami. Vos pajutus, kad ratai sukimba su paviršiumi ir nustojo slysti, galima vėl silpnai sukti vairą norima kryptimi.
Ne vienam mokymų dalyviui atrodė, kad vairą tokiu atveju reikia sukti kuo labiau posūkio kryptimi, tačiau po „Lexus“ vairavimo akademijos instruktorių pamokymų bei teorijos išbandymo praktikoje dauguma įsitikino – kartais reikia daryti kitaip, nei būnant 18-os pasakojo tėtis, draugas ar kaimynas.
Žinoma, šiuolaikiniuose automobiliuose daugumoje pavojingų situacijų gelbėja slydimo kontrolės bei stabdžių antiblokavimo sistema. Pirmoji turi galimybę stabdyti po vieną ratą automobilio slydimo metu tam, kad šis grįžtų į važiavimo trajektoriją, o antroji neleidžia ratams slysti stabdant – taip net ir numynus stabdžių pedalą „iki dugno“, automobilį vis dar galima vairuoti.
