Neatidumo vairuojant pavyzdžiu galima laikyti praėjusį trečiadienį nutikusią avariją Panevėžio rajone. Čia iš šalutinio kelio išvažiavęs „Opel“ vienatūris nepraleido pagrindiniu keliu judėjusio „Audi“. Rezultatas – stiprus smūgis, po kurio abu automobilius remontuoti vargu ar apsimoka.
Kadangi automobiliai tvarkingi ir pagaminti maždaug prieš dešimt metų, modernios saugumo sistemos ir išsiskleidusios oro pagalvės išgelbėjo abu vairuotojus nuo rimtų sužeidimų. Pamačius automobilių nuotraukas po įvykio, tai atrodo kaip stebuklas – juk smūgis įvyko užmiestyje, kur vieno automobilio greitis galėjo siekti 90 km/val.
Įvykio kaltininkas aiškus, jam neturėjo trukdyti nei kelio, nei eismo, nei oro sąlygos. Avarijos metu apylinkėse buvo giedra, eismas neintensyvus, o sankryžoje – puikus matomumas į visas keturias puses.
„Opel“ vairuotojas greičiausiai net nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio „Audi“ automobilio, nes gavo stiprų smūgį į šoną. Kaip tai nutinka? Vairuotojas paprastai pažiūri į vieną pusę, tada – į kitą ir, jeigu nemato kliūčių, važiuoja. Tačiau jeigu apsižvalgymas buvo lėtas ir laikas nuo galvos pasukimo į vieną pusę iki pajudėjimo truko kokias 4 sekundes, per tiek laiko 90 km/val. greičiu važiuojantis automobilis įveikia 100 metrų. Tad automobilis, prieš kelias sekundes buvęs nematomas, staiga atsiranda už kelių dešimčių metrų ir neturi galimybės sustoti prieš išlindusią kliūtį.
Kita galima priežastis – greičio neįvertinimas. Iš šalutinio kelio išvažiuojančiam vairuotojui gali pasirodyti, kad pagrindiniu keliu judantis automobilis dar yra toli ir prie jo priartės tik po kokių 10-ies sekundžių – per tiek laiko jis spės įsibėgėti. Tačiau jeigu skaičiavimas buvo neteisingas ir vietoje 10-ies sekundžių yra tik 3–4? Tuomet laukia avarija arba, geriausiu atveju, itin pavojinga eismo situacija.
